1. Vidurių užkietėjimas ir hemorojus – kas tai?

 

Kas yra vidurių užkietėjimas?

 

Vidurių užkietėjimas yra dažnas virškinimo sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai arba nesugebėjimas reguliariai tuštintis. Ši būklė gali būti ūminė arba lėtinė. Ūmus vidurių užkietėjimas yra laikina būklė, kurią dažnai sukelia mitybos pokyčiai ar stresas. Kita vertus, lėtinis vidurių užkietėjimas gali tęstis mėnesius ar net metus ir reikalauja medicininės intervencijos.

 

Vidurių užkietėjimas gali būti apibūdinamas keliais požymiais:

  • Retas tuštinimasis (rečiau nei tris kartus per savaitę);
  • Sunkus ar skausmingas tuštinimasis;
  • Nevisiško žarnyno ištuštinimo jausmas;
  • Kietos arba mažos išmatos.

 

Vidurių užkietėjimo priežastys gali būti įvairios – tai nepakankamas skaidulų suvartojimas, skysčių trūkumas, fizinio aktyvumo stoka, stresas, rutinos ar gyvenimo būdo pokyčiai, tam tikrų vaistų vartojimas.

Vidurių užkietėjimas taip pat gali būti kitų ligų, tokių kaip dirgliosios žarnos sindromas (IBS), hipotirozė ar neurologiniai sutrikimai, simptomas. Todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, jei vidurių užkietėjimo simptomai išlieka arba pablogėja.

 

Kas yra hemorojus?

 

Hemorojus yra patinusios ir uždegusios venos tiesiosios žarnos ir išangės srityje, kurios gali būti skausmingos ir nemalonios. Jie skirstomi į du pagrindinius tipus: vidinį ir išorinį hemorojus.

Vidinis hemorojus yra tiesiosios žarnos viduje ir paprastai nėra matomas ar apčiuopiamas. Paprastai jie nesukelia skausmo, bet gali sukelti kraujavimą ištuštinant.

Išorinis hemorojus yra po oda aplink išangę ir gali būti matomas ir apčiuopiamas. Jie dažnai sukelia skausmą, niežėjimą ir kraujavimą. Kai kuriais atvejais šiuose hemorojus gali susidaryti kraujo krešuliai, todėl jie tampa dar skausmingesni.

Hemorojus gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, įskaitant lėtinį vidurių užkietėjimą.

 

Hemorojaus simptomai yra šie:

  • Kraujavimas tuštinimosi metu;
  • Niežulys ir dirginimas išangėje;
  • Skausmas ir diskomfortas;
  • Patinusios vietos aplink išangę;
  • Išsikišę hemorojus, kurie gali jaustis kaip gumbai aplink išangę.

 

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuos simptomus gali sukelti ir kitos ligos, todėl norint tiksliai diagnozuoti ir tinkamai gydyti, būtina medicininė apžiūra.

 

2. Vidurių užkietėjimo ir hemorojaus priežastys

 

Vidurių užkietėjimas

 

Vidurių užkietėjimą gali sukelti daugybė veiksnių, dažniausiai susijusių su gyvenimo būdu, mitybos įpročiais ar sveikatos būkle. Pažvelkime į juos išsamiau:

 

Mitybos veiksniai

Dažniausia vidurių užkietėjimo priežastis – nepakankamas skaidulų suvartojimas. Skaidulos vaidina pagrindinį vaidmenį palaikant normalią žarnyno peristaltiką. Jie suteikia išmatoms tūrio ir palengvina jų judėjimą žarnyne.

 

Mitybos veiksniai

 

Dehidratacija

Nepakankamas skysčių suvartojimas taip pat gali sukelti vidurių užkietėjimą. Vanduo reikalingas išmatoms suminkštinti ir palengvinti jų praėjimą per žarnyną. Kai organizmas yra dehidratuotas, žarnynas sugeria daugiau vandens iš išmatų, todėl jos tampa kietos ir sunkiai praeinamos.

 

Fizinio aktyvumo trūkumas

Fizinis aktyvumas skatina žarnyno peristaltiką. Mankštos trūkumas gali sulėtinti virškinimo sistemą ir sukelti vidurių užkietėjimą.

 

Tuštinimosi vėlavimas

Uždelstas tuštinimasis gali sukelti vidurių užkietėjimą. Kai žmogus nepaiso būtinybės apsilankyti tualete, išmatos gali sukietėti ir jas pašalinti. Taip dažnai nutinka žmonėms, kurių darbo grafikas yra įtemptas ar įtemptas.

 

Medicininės sąlygos ir vaistai

Tam tikros sveikatos būklės, tokios kaip dirgliosios žarnos sindromas (IBS), diabetas, hipotirozė ir neurologiniai sutrikimai, gali sukelti vidurių užkietėjimą. Kai kurie vaistai, įskaitant skausmą malšinančius vaistus, antidepresantus ir antacidinius vaistus, taip pat gali sukelti vidurių užkietėjimą kaip šalutinį poveikį.

 

Hemorojus

 

Hemorojus yra padidėjusio slėgio išangės ir tiesiosios žarnos venose rezultatas, dėl kurio atsiranda jų patinimas ir uždegimas. Štai keletas pagrindinių jų atsiradimo priežasčių:

 

Lėtinis vidurių užkietėjimas ir įtempimas tuštinimosi metu

Vidurių užkietėjimas ir įtempimas tuštinimosi metu yra pagrindiniai hemorojaus vystymosi veiksniai. Spaudimas ant apatinės tiesiosios žarnos dalies venų gali jas išplėsti ir uždegti, o tai sukelti hemorojų.

 

Viduriavimas

Hemorojus gali sukelti ir dažnas viduriavimas. Ilgai trunkantis viduriavimas dirgina išangės ir tiesiosios žarnos venas, todėl gali atsirasti jų uždegimas.

 

Nėštumas

Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus padidėjęs spaudimas pilvo srityje gali sukelti hemorojų. Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu taip pat gali turėti įtakos hemorojaus vystymuisi.

 

Antsvoris ir nutukimas

Antsvoris padidina spaudimą išangės ir tiesiosios žarnos venoms. Tai ypač aktualu žmonėms, sergantiems centriniu nutukimu, kai riebalai kaupiasi aplink pilvą.

 

Ilgas sėdėjimas ar stovėjimas

Ilgas sėdėjimas ar stovėjimas gali daryti spaudimą išangės ir tiesiosios žarnos venoms. Tai dažna problema žmonėms, dirbantiems biure arba profesijoms, kurioms reikalingas ilgas stovėjimas.

 

Senatvė

Senstant audiniai, palaikantys venas tiesiojoje žarnoje ir išangėje, gali susilpnėti ir ištempti, todėl padidėja hemorojaus rizika.

 

3. Simptomai

 

Vidurių užkietėjimo simptomai

 

Vidurių užkietėjimas pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti nuo lengvo iki sunkaus. Štai keletas pagrindinių simptomų, kuriuos galite pastebėti dėl vidurių užkietėjimo:

 

Vidurių užkietėjimo simptomai

 

Retas tuštinimasis

Vienas pagrindinių vidurių užkietėjimo simptomų – ​​sumažėjęs tuštinimasis. Paprastai jis laikomas vidurių užkietėjimu, jei tuštinasi mažiau nei tris kartus per savaitę. Kai kuriais atvejais žmonės gali tuštintis tik kartą ar du per mėnesį.

 

Sunkumai su žarnyno judėjimu

Vidurių užkietėjimas dažnai yra susijęs su įtempimu ir pasitempimu, norint ištuštinti. Išmatos gali būti kietos ir sausos, todėl jas sunku praeiti.

 

Sunkumo jausmas

Daugelis žmonių, sergančių vidurių užkietėjimu, mano, kad negali visiškai ištuštinti žarnyno. Šį nepilno žarnyno ištuštinimo jausmą gali lydėti diskomfortas ir dirginimas pilvo srityje.

 

Pilvo skausmas ir pilvo pūtimas

Vidurių užkietėjimas dažnai sukelia pilvo skausmą ir pilvo pūtimą. Šie simptomai atsiranda dėl išmatų ir dujų susilaikymo žarnyne. Patinimas gali sukelti papildomą diskomfortą ir sunkumo jausmą pilve.

 

Anoreksija ir nuovargis

Vidurių užkietėjimas gali turėti įtakos apetitui ir sukelti anoreksiją. Kai kurie žmonės praranda susidomėjimą maistu, todėl gali numesti svorio. Lėtinis vidurių užkietėjimas gali sukelti nuovargį ir bendrą negalavimą.

 

Hemorojaus simptomai

 

Hemorojus pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti skirtingo sunkumo ir intensyvumo. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių hemorojaus simptomų:

 

Kraujavimas žarnyno judesių metu

Vienas iš dažniausių hemorojaus simptomų yra kraujavimas tuštinimosi metu. Kraujavimas dažniausiai būna ryškiai raudonas ir gali būti matomas ant tualetinio popieriaus arba unitazo. Šis simptomas gali kelti nerimą, tačiau daugeliu atvejų jis nėra rimtas.

 

Niežulys ir dirginimas

Hemorojus dažnai sukelia niežulį ir dirginimą išangės srityje. Šis niežėjimas gali būti labai nemalonus, o subraižytas gali sukelti tolesnį dirginimą ir uždegimą.

 

Skausmas ir diskomfortas

Išorinis hemorojus gali būti skausmingas, ypač jei juose susidaro kraujo krešuliai. Skausmas gali būti nuo lengvo iki stipraus ir gali sustiprėti sėdint ar tuštinantis. Vidinis hemorojus dažniausiai neskausmingas, nebent jis prolapsas (išeina už išangės).

 

Patinusios sritys aplink išangę

Išorinis hemorojus gali pasirodyti kaip patinę gabalėliai aplink išangę. Šie iškilimai gali būti skausmingi liečiant ir sukelti diskomfortą sėdint ar einant.

 

Ryškūs hemorojus

Vidinis hemorojus gali iškristi ir išsikišti už išangės, ypač esant įtempimui tuštinimosi metu. Ši būklė gali būti skausminga, todėl hemorojus turi būti grąžintas atgal į tiesiąją žarną.

 

4. Diagnozė

 

Vidurių užkietėjimas

 

Vidurių užkietėjimo diagnozė prasideda nuo išsamios ligos istorijos ir fizinio patikrinimo. Gydytojas užduos klausimus apie simptomus, jų trukmę ir dažnumą, taip pat paciento mitybos įpročius ir gyvenimo būdą.

 

Štai keletas pagrindinių vidurių užkietėjimo diagnozavimo metodų:

 

1. Ligos istorija ir fizinė apžiūra

Pradinė diagnozė apima paciento ligos istorijos aptarimą, įskaitant lėtinių ligų buvimą, vaistų vartojimą ir virškinimo problemų šeimos istoriją. Fizinis patikrinimas gali apimti pilvo palpaciją, siekiant nustatyti patinimo ar stangrumo požymius.

 

2. Laboratoriniai tyrimai

Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti medžiagų apykaitos ir hormoninius sutrikimus, kurie gali sukelti vidurių užkietėjimą. Testai gali apimti gliukozės, kalcio ir skydliaukės hormonų kiekio tyrimus.

 

3. Rentgenas

Pilvo rentgeno spinduliai gali parodyti išmatų kaupimąsi žarnyne. Gaubtinės ir tiesiosios žarnos vizualizavimui gali būti naudojama kontrastinė rentgenografija (bario klizma).

 

4. Kolonoskopija ir sigmoidoskopija

Šie endoskopiniai tyrimai leidžia tiesiogiai vizualizuoti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vidų. Jie gali aptikti kliūtis, polipus, uždegimines žarnyno ligas ar vėžį. Atliekant sigmoidoskopiją tiriama tik apatinė storosios žarnos dalis, o kolonoskopija – visa storoji žarna.

 

Hemorojus

 

Hemorojaus diagnozė taip pat prasideda nuo ligos istorijos ir fizinio patikrinimo. Gydytojas užduos klausimus apie simptomus, tokius kaip kraujavimas, skausmas ir niežėjimas, taip pat apie paciento mitybos įpročius ir gyvenimo būdą.

 

Pagrindiniai hemorojaus diagnozavimo metodai yra šie:

 

1. Vizuali apžiūra

Išorinis hemorojus dažniausiai matomas apžiūrėjus išangę. Gydytojas gali nustatyti venų patinimą ar uždegimą aplink išangę.

 

2. Skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas

Skaitmeninio tiesiosios žarnos tyrimo metu gydytojas pirštu, padengtu pirštine ir tepalu, įkiša į paciento tiesiąją žarną. Tai padeda įvertinti raumenų tonusą ir aptikti vidinį hemorojų ar kitus nenormalius darinius.

 

3. Anoskopija

Anoskopija – tai minimaliai invazinis tyrimas, kurio metu specialiu instrumentu (anoskopu) vizualizuojama išangės vidus ir apatinė tiesiosios žarnos dalis. Šis metodas leidžia tiesiogiai ištirti vidinius hemorojus.

 

4. Proktoskopija ir sigmoidoskopija

Proktoskopija ir sigmoidoskopija yra endoskopinės procedūros, leidžiančios vizualizuoti daugiau tiesiosios ir storosios žarnos. Jie naudojami aptikti vidinius hemorojus, polipus ar kitus sutrikimus.

 

5. Kolonoskopija

Jei pacientui pasireiškia kraujavimas ar kiti simptomai, kuriuos reikia išsamiau ištirti, gydytojas gali rekomenduoti kolonoskopiją. Ši procedūra leidžia ištirti visą storąją žarną ir gali padėti išvengti rimtesnių ligų, tokių kaip gaubtinės žarnos vėžys.

 

5. Gydymas

 

Vidurių užkietėjimo gydymas

 

Vidurių užkietėjimo gydymas gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, mitybos koregavimą, vaistus ir retais atvejais medicinines procedūras. Pažvelkime atidžiau į kiekvieną iš šių parinkčių:

 

1. Gyvenimo būdo pokyčiai

Vienas iš veiksmingiausių vidurių užkietėjimo valdymo būdų yra gyvenimo būdo pokyčiai:

  • Padidinkite fizinį aktyvumą: reguliarūs pratimai gali paskatinti žarnyno peristaltiką ir palengvinti tuštinimąsi. Net kasdieniai pasivaikščiojimai gali turėti didelį teigiamą poveikį;
  • Nustatykite tuštinimosi rutiną: stenkitės tuštintis kiekvieną dieną tuo pačiu metu, geriausia po valgio, kai peristaltika aktyvesnė.

 

2. Mitybos pokyčiai

Tinkama mityba atlieka pagrindinį vaidmenį gydant vidurių užkietėjimą:

  • Padidinkite skaidulų suvartojimą: Valgydami daugiau vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų ir ankštinių augalų, galite žymiai pagerinti peristaltiką. Siekite apie 25–30 gramų skaidulų per dieną;
  • Gerkite pakankamai vandens: būtina išlaikyti gerą hidrataciją, kad išmatos suminkštėtų ir jas būtų lengviau pasišalinti.

 

3. Vaistai

Kai kuriais atvejais vidurių užkietėjimui gydyti gali prireikti vaistų:

  • Vidurius laisvinantys vaistai: Yra įvairių tipų vidurius laisvinančių vaistų, įskaitant tūrinius, osmosinius ir stimuliuojančius vidurius. Jie vartojami sunkiais vidurių užkietėjimo atvejais arba kai nepakanka keisti mitybą ir gyvenimo būdą;
  • Smektitai ir minkštikliai: šie vaistai gali padėti suminkštinti išmatas ir palengvinti jų pasišalinimą.

 

4. Medicininės procedūros

Dėl lėtinio ar sudėtingo vidurių užkietėjimo gali prireikti medicininių procedūrų:

  • Biologinis grįžtamasis ryšys: ši terapija padeda pacientams išmokti kontroliuoti dubens dugno raumenis ir pagerinti žarnyno judesius;
  • Chirurgija: retais atvejais, kai vidurių užkietėjimas yra anatominės problemos ar obstrukcijos rezultatas, gali prireikti chirurginės intervencijos.

 

Hemorojaus gydymas

 

Hemorojaus gydymas skiriasi priklausomai nuo simptomų sunkumo ir gali apimti namų priežiūrą, vaistus ir medicinines procedūras.

 

1. Namų priežiūra

Daugelį hemorojaus atvejų galima veiksmingai gydyti namuose:

  • Šiltos vonios: 10–15 minučių sėdėjimas šiltoje vonioje kelis kartus per dieną gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą;
  • Gera higiena: palaikydami gerą analinės srities higieną ir vengdami naudoti atšiaurių ar kvapiųjų produktų, galite sumažinti dirginimą.

 

2. Vaistai

Hemorojaus simptomams palengvinti gali būti naudojami įvairūs vaistai:

  • Kremai ir tepalai: produktai, kurių sudėtyje yra hidrokortizono ar kitų priešuždegiminių ingredientų, gali sumažinti niežulį ir skausmą;
  • Skausmą malšinantys vaistai: vaistai, tokie kaip acetaminofenas ar ibuprofenas, gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą.

 

3. Medicininės procedūros

Sunkesniais hemorojaus atvejais gydytojas gali rekomenduoti medicinines procedūras:

  • Skleroterapija: tirpalo suleidimas į hemorojų, dėl kurio venos susitraukia ir palengvina simptomus;
  • Guminės juostos perrišimas: aplink hemorojaus pagrindą uždedamos mažos guminės juostelės, dėl kurių nutrūksta jo aprūpinimas krauju, jis išsausėja ir nukrenta;
  • Infraraudonųjų spindulių koaguliacija: Naudoja infraraudonųjų spindulių šviesą hemorojaus venoms koaguliuoti;
  • Hemorrhoidektomija: chirurginis hemorojaus pašalinimas, paprastai naudojamas sunkiais ar nuolatiniais atvejais.

 

6. Kada kreiptis medicininės pagalbos?

 

Vidurių užkietėjimas ir hemorojus yra dažnos būklės, kurias galima sėkmingai gydyti prižiūrint namuose ir keičiant gyvenimo būdą. Tačiau kai kuriais atvejais būtina kreiptis į medikus, kad būtų išvengta komplikacijų arba būtų suteiktas veiksmingesnis gydymas.

 

Kada kreiptis į gydytoją dėl vidurių užkietėjimo?

 

Simptomų trukmė

Jei, nepaisant mitybos ir gyvenimo būdo pokyčių, vidurių užkietėjimas išlieka ilgiau nei tris savaites, laikas kreiptis į gydytoją. Lėtinis vidurių užkietėjimas gali būti rimtesnių sveikatos problemų, reikalaujančių medicininės intervencijos, požymis.

 

Stiprus skausmas

Stiprus pilvo skausmas, kuris nepalengvėja po tuštinimosi arba nepaaiškinamas kitais veiksniais, reikalauja neatidėliotino medicininio įvertinimo. Tai gali būti žarnyno nepraeinamumo ar kitų rimtų būklių požymis.

 

Kraujavimas

Pastebėję kraujo išmatose arba kraujavimą iš tiesiosios žarnos, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Kraujavimas gali būti išangės plyšio, hemorojaus ar rimtesnių ligų, tokių kaip gaubtinės žarnos vėžys, simptomas.

 

Nepaaiškinamas svorio kritimas

Jei nepaaiškinamas svorio kritimas kartu su vidurių užkietėjimu, tai gali būti rimtų sveikatos problemų, pvz., gaubtinės žarnos vėžio, požymis. Turėtumėte nedelsiant kreiptis į gydytoją.

 

Kada kreiptis į gydytoją dėl hemorojaus?

 

Sunkus ar užsitęsęs kraujavimas

Kraujavimas iš išangės yra dažnas hemorojaus simptomas, tačiau jei kraujavimas yra stiprus arba trunka ilgiau nei kelias dienas, svarbu kreiptis į gydytoją. Tai gali būti rimtesnių ligų, tokių kaip gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys ar anemija, požymis.

 

Stiprus skausmas

Išorinis hemorojus gali būti skausmingas, ypač jei susidaro kraujo krešuliai. Jei skausmas stiprus ir jo nepalengvina naminės priemonės, pats metas kreiptis į gydytoją. Gali prireikti pašalinti krešulį ar kitą medicininę intervenciją.

 

Hemorojaus prolapsas

Jei vidinis hemorojus prolapsuoja ir negali grįžti į tiesiąją žarną, gali prireikti medicininės intervencijos. Iškritęs hemorojus gali sukelti didelį diskomfortą ir padidinti infekcijos riziką.

 

Trūksta pagerėjimo po gydymo namuose

Jei po dviejų savaičių gydymo namuose hemorojaus simptomai nepagerėja, laikas kreiptis į gydytoją. Gydytojas gali rekomenduoti stipresnius vaistus ar procedūras, tokias kaip skleroterapija ar guminės juostos perrišimas.

 

Į kokius specialistus kreiptis?

 

Prireikus medikų pagalbos dėl vidurių užkietėjimo ar hemorojaus galite kreiptis į įvairius specialistus:

  • Gastroenterologas: virškinimo sistemos specialistas, galintis atlikti tokius tyrimus kaip kolonoskopija ir rekomenduoti tinkamą gydymą;
  • Proktologas: tiesiosios žarnos ir išangės ligų specialistas, galintis atlikti specifines hemorojaus gydymo procedūras;
  • Bendrosios praktikos gydytojas: gali įvertinti jūsų simptomus ir nukreipti jus pas atitinkamą specialistą arba pasiūlyti pradinį gydymą.

 

7. Išvada

 

Vidurių užkietėjimas ir hemorojus yra sąlygos, kurias galima sėkmingai valdyti ir gydyti. Turint tinkamą informaciją, prevenciją ir gydymą, galima sumažinti šių problemų poveikį kasdieniam gyvenimui. Neignoruokite simptomų ir, jei reikia, kreipkitės į gydytoją, kad išlaikytumėte gerą sveikatą ir gyvenimo kokybę.

 

ŠALTINIAI:

1. Mayo Clinic: Constipation symptoms and causes (26.05.2024)
2. NIDDK: Constipation (26.05.2024)
3. NIDDK: Hemorrhoids(26.05.2024)