Vidinis hemorojus - Priežastys, simptomai ir gydymas

1. Kas yra vidinis hemorojus?

Vidinis hemorojus yra tiesiosios žarnos venų, esančių analiniame kanale, patinimas. Ši būklė gali atsirasti dėl padidėjusio spaudimo tiesiosios žarnos venose. Tiesioji žarna yra storosios žarnos galas, kuris baigiasi išange. Šiose patinusiose venose gali susidaryti maži mazgeliai ar guzeliai, kurie kartais lieka nepastebėti, nes dažniausiai nėra skausmingi, jų negalima apčiuopti ar matyti išoriškai.

Vidinio hemorojaus anatomija

Vidinis hemorojus yra poodiniame tiesiosios žarnos sluoksnyje, kuris gerai aprūpinamas kraujagyslėmis ir atraminiais audiniais. Šios kraujagyslės sudaro rezginius (rezginius), kurie paprastai padeda kontroliuoti išmatą. Padidėjus slėgiui ar įtampai, šie indai gali išsiplėsti ir užsidegti, todėl gali susidaryti hemorojus.

Vidinio hemorojaus vystymosi etapai

Vidinis hemorojus išgyvena skirtingus vystymosi etapus, kurie lemia būklės sunkumą:

• Pirmas etapas: hemorojus yra mažas ir yra tiesiosios žarnos viduje. Jie gali šiek tiek kraujuoti, bet neiškristi iš išangės;
• Antroji stadija: Tuštinantis hemorojus gali iškristi (prolapsas) už išangės, bet atsitraukti savaime;
• Trečias etapas: hemorojus iškrenta tuštinimosi ar fizinio krūvio metu ir turi būti įtrauktas rankiniu būdu;
• Ketvirtas etapas: hemorojus visam laikui yra už išangės ir negali būti įtrauktas. Jie gali būti skausmingi ir sukelti didelį diskomfortą.

Vidinio ir išorinio hemorojaus skirtumai

Vidinis hemorojus nuo išorinių skiriasi savo vieta ir simptomais. Nors vidiniai hemorojus yra tiesiosios žarnos viduje ir dažniausiai nesukelia skausmo, išoriniai hemorojus yra po oda aplink išangę ir gali būti skausmingi bei uždegiminiai. Išorinis hemorojus yra lengviau matomas ir jaučiamas, o vidinis hemorojus dažnai diagnozuojamas įprastinės medicininės apžiūros metu arba kai yra tokių simptomų kaip kraujavimas.

Klinikinė reikšmė

Vidinis hemorojus yra reikšmingas, nes laiku negydomas gali sukelti komplikacijų. Jie gali sukelti lėtinį kraujavimą, anemiją ir retais atvejais tiesiosios žarnos prolapsą. Štai kodėl svarbu atkreipti dėmesį į ankstyvus simptomus ir prireikus kreiptis į gydytoją.

2. Vidinio hemorojaus priežastys

Genetiniai veiksniai

Genetinis polinkis vaidina svarbų vaidmenį vidinio hemorojaus vystymuisi. Kai kurie žmonės paveldi venų sienelių silpnumą, o tai padidina hemorojaus atsiradimo tikimybę. Šį genetinį pažeidžiamumą gali sustiprinti kiti gyvenimo būdo ir sveikatos veiksniai.

Netinkama mityba

Mažai skaidulų turinti dieta yra pagrindinis vidinio hemorojaus rizikos veiksnys. Nepakankamas skaidulų suvartojimas sukelia vidurių užkietėjimą, o tai savo ruožtu sukelia įtampą tuštinimosi metu.

Dehidratacija

Nepakankamas skysčių suvartojimas taip pat gali sukelti vidurių užkietėjimą ir padidėjusį įtampą tuštinimosi metu.

Sėdimas gyvenimo būdas

Fizinio aktyvumo trūkumas yra dar vienas svarbus veiksnys, skatinantis vidinio hemorojaus vystymąsi. Sėdimas gyvenimo būdas lėtina žarnyno peristaltiką ir padidina vidurių užkietėjimo riziką.

Nėštumas ir gimdymas

Nėštumo metu padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje ir auganti gimda gali suspausti tiesiosios žarnos venas, dėl to gali išsivystyti hemorojus. Gimdymas, ypač natūralus gimdymas, taip pat gali įtempti ir pažeisti tiesiosios žarnos venas, sukelti hemorojų.

Sunkus fizinis krūvis

Sunkus pratimas, įskaitant sunkaus kėlimo, gali padidinti spaudimą tiesiosios žarnos venoms. Žmonės, kurie dažnai užsiima sunkiu fiziniu darbu ar intensyviai sportuoja, turi didesnę riziką susirgti vidiniu hemorojumi.

Lėtinis kosulys ir vėmimas

Lėtinis kosulys ir vėmimas sukuria papildomą spaudimą pilvo ir tiesiosios žarnos sritims. Šis padidėjęs vidinis spaudimas gali sukelti arba pabloginti esamus hemorojus.

Senatvė

Senstant audiniai, palaikantys venas tiesiojoje žarnoje ir išangėje, gali susilpnėti ir išsitempti. Šis natūralus audinių nusidėvėjimas padidina hemorojaus išsivystymo riziką vyresnio amžiaus žmonėms.

Dieta, turinti daug riebalų ir perdirbto maisto

Dieta, kurioje yra daug riebalų ir perdirbtas maistas, gali sukelti vidurių užkietėjimą ir hemorojaus vystymąsi. Šiuose maisto produktuose dažnai yra mažai skaidulų, todėl gali būti sunku normaliai veikti žarnyną.

Ilgas sėdėjimas ir stovėjimas

Ilgas sėdėjimas ar stovėjimas vienoje vietoje padidina spaudimą tiesiosios žarnos srityje. Ilgą laiką sėdėti ant kietų paviršių yra ypač rizikinga

Nutukimas

Antsvoris padidina tiesiosios žarnos venų spaudimą, todėl gali išsivystyti hemorojus.

3. Vidinio hemorojaus simptomai

Neskausmingas kraujavimas

Vienas iš dažniausių vidinio hemorojaus simptomų yra neskausmingas kraujavimas. Šis kraujavimas dažniausiai pastebimas po tuštinimosi ir gali pasirodyti kaip ryškiai raudonos dėmės ant tualetinio popieriaus arba unitazo. Svarbu pažymėti, kad kraujavimą iš tiesiosios žarnos visada turi įvertinti medicinos specialistas, nes tai gali būti kitų rimtų ligų požymis.

Hemorojaus prolapsas

Iškritęs hemorojus yra būklė, kai vidiniai hemorojus išsikiša už išangės, ypač tuštinimosi metu. Pradinėse stadijose hemorojus atsitraukia į vidų, tačiau laikui bėgant gali prireikti atitraukimo rankiniu būdu. Sunkesniais atvejais hemorojus lieka už išangės ribų ir gali sukelti didelį diskomfortą bei skausmą.

Niežulys ir dirginimas

Niežulys ir dirginimas išangės srityje yra dažni vidinio hemorojaus simptomai. Juos sukelia gleivių išsiskyrimas iš išangės, kurios gali sudirginti odą. Šį simptomą dažnai lydi deginimo pojūtis ir diskomfortas.

Pilnumo jausmas arba svetimkūnis

Daugelis žmonių, sergančių vidiniu hemorojumi, jaučia pilnumo jausmą arba svetimkūnį tiesiojoje žarnoje. Tai gali būti ypač pastebima ištuštinant ir gali sukelti nuolatinį poreikio eiti jausmą net tada, kai nereikia.

Gleivių sekrecija

Gleivių išsiskyrimas iš išangės yra dar vienas vidinio hemorojaus simptomas. Šios gleivės gali sudirginti odą aplink išangę ir sukelti niežėjimą bei diskomfortą. Kai kuriais atvejais gleivių sekrecija gali sukelti uždegimą ir infekcijas, jei nesilaikoma geros higienos.

Sunkumai su žarnyno judėjimu

Žmonėms, sergantiems vidiniu hemorojumi, dažnai sunku ištuštinti. Tai gali apimti nepilno žarnyno ištuštinimo jausmą arba poreikį gerokai pasitempti tuštinant. Šie simptomai gali dar labiau pažeisti hemorojus ir pabloginti būklę.

Anorektalinis skausmas ir diskomfortas

Nors vidinis hemorojus dažniausiai nėra skausmingas, jis gali sukelti didelį diskomfortą. Skausmas gali atsirasti, jei hemorojus trombuojasi (nutrūksta jų aprūpinimas krauju) arba yra komplikacijų, tokių kaip infekcija ar uždegimas. Šis skausmas gali būti aštrus ir stiprus, todėl reikia medicininės pagalbos.

Išmatų pokyčiai

Išmatų pokyčiai, pavyzdžiui, kraujo ar gleivių buvimas, gali būti vidinio hemorojaus simptomai. Svarbu, kad šiuos pokyčius ištirtų gydytojas, kad būtų išvengta kitų galimų priežasčių, tokių kaip uždegiminė žarnyno liga ar gaubtinės žarnos vėžys.

Išorinių požymių nebuvimas

Vienas iš būdingų vidinio hemorojaus požymių yra matomų išorinių požymių nebuvimas. Išorinio tyrimo metu vidinio hemorojaus nematyti ar apčiuopti, todėl jų diagnozė tampa sunkesnė ir reikalingi specialūs medicininiai tyrimai, pavyzdžiui, anoskopija ar sigmoidoskopija.

4. Diagnostika

Medicininė apžiūra

Vidinio hemorojaus diagnozė paprastai prasideda medicinos specialisto atliekamu fiziniu patikrinimu. Gydytojas gali atlikti skaitmeninį tiesiosios žarnos tyrimą (DRE), atsargiai įkišdamas pirštinėmis suteptą pirštą į tiesiąją žarną, kad pajustų neįprastus patinimus ar išaugimus. Šis tyrimas gali padėti nustatyti vidinio hemorojaus buvimą ir pašalinti kitas galimas simptomų priežastis, pvz., tiesiosios žarnos navikus ar polipus.

Anoskopija

Anoskopija yra specifinis diagnostikos metodas, naudojamas vidinio hemorojaus vizualizavimui. Atlikdamas šią procedūrą, gydytojas naudoja anoskopą - mažą, standų vamzdelį su šviesa, kuris įkišamas į tiesiąją žarną. Anoskopija leidžia tiesiogiai matyti išangės kanalą ir apatinę tiesiosios žarnos dalį, todėl galima įvertinti hemorojaus dydį, skaičių ir išplitimą.

Proktoskopija

Proktoskopija yra dar vienas diagnostikos metodas, naudojamas norint detaliau apžiūrėti tiesiąją žarną ir apatinę storosios žarnos dalį. Proktoskopas yra ilgesnis instrumentas nei anoskopas ir leidžia apžiūrėti didesnę tiesiosios žarnos dalį. Ši procedūra naudinga, kai įtariamas didesnis ar aukštesnis hemorojus, taip pat siekiant atmesti kitas patologijas.

Sigmoidoskopija

Sigmoidoskopija yra procedūra, leidžianti apžiūrėti apatinę gaubtinės žarnos dalį, įskaitant tiesiąją žarną ir sigmoidinę gaubtinę žarną. Atliekant šią procedūrą naudojamas lankstus sigmoidoskopas, kuris įkišamas į tiesiąją žarną ir leidžia gydytojui pamatyti žarnyno vidų. Sigmoidoskopija naudinga ne tik diagnozuojant hemorojus, bet ir nustatant kitas ligas, tokias kaip divertikuliozė, uždegiminės žarnyno ligos ir storosios žarnos vėžys.

Kolonoskopija

Kolonoskopija yra išsamiausia storosios ir tiesiosios žarnos tyrimo procedūra. Jame naudojamas ilgas lankstus kolonoskopas su kamera, leidžiančia gydytojui apžiūrėti visą dvitaškį. Kolonoskopija rekomenduojama pacientams, kuriems yra neryškūs tiesiosios žarnos simptomai, didelis kraujavimas arba įtarus rimtesnes ligas. Ši procedūra ypač svarbi siekiant atmesti storosios žarnos vėžį ir kitas rimtas ligas.

Virtuali kolonoskopija

Virtuali kolonoskopija, taip pat žinoma kaip KT kolonografija, yra neinvazinė vaizdo gavimo procedūra, kurios metu naudojama kompiuterinė tomografija (KT), kad būtų sukurti išsamūs gaubtinės ir tiesiosios žarnos vaizdai. Ši procedūra yra alternatyva tradicinei kolonoskopijai ir gali būti taikoma pacientams, kurie netoleruoja invazinių procedūrų.

Laboratoriniai tyrimai

Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti laboratorinius tyrimus, kad įvertintų bendrą paciento būklę ir pašalintų kitas galimas simptomų priežastis. Šie tyrimai gali apimti bendrą kraujo tyrimą (CBC), siekiant nustatyti anemiją, kuri gali būti lėtinio kraujavimo pasekmė, taip pat uždegiminių žymenų tyrimus.

5. Gydymo rūšys

Nechirurginis gydymas

Mitybos pokyčiai ir papildai

Pagrindinis nechirurginio vidinio hemorojaus gydymo metodas yra mitybos pakeitimas. Padidėjęs skaidulų suvartojimas valgant daugiau vaisių, daržovių ir nesmulkintų grūdų gali žymiai pagerinti simptomus. Skaidulos suminkština išmatas ir palengvina jų prasiskverbimą per žarnyną, o tai sumažina įtampą tuštinimosi metu.

Vaistai ir kremai

Nechirurginis gydymas dažnai apima vietinių vaistų, tokių kaip kremai, tepalai ir žvakutės, naudojimą. Šiuose produktuose paprastai yra ingredientų, tokių kaip hidrokortizonas arba lidokainas, kurie mažina uždegimą ir skausmą. Kai kuriuose kremuose taip pat yra kraujagysles sutraukiančių medžiagų, kurios mažina hemorojaus patinimą.

Minimaliai invazinės procedūros

Perrišimas guminėmis juostomis

Perrišimas gumine juostele yra viena iš dažniausiai naudojamų minimaliai invazinių procedūrų vidinio hemorojaus gydymui. Atlikdamas šią procedūrą, gydytojas aplink hemorojaus pagrindą uždeda nedidelę guminę juostelę, kuri nutraukia jo aprūpinimą krauju. Dėl to hemorojus per kelias dienas išdžiūsta ir nukrenta. Procedūra yra greita ir paprastai nereikalauja anestezijos.

Skleroterapija

Skleroterapija yra dar viena populiari minimaliai invazinė procedūra. Tai apima sklerozanto tirpalo suleidimą tiesiai į hemorojų. Dėl šio tirpalo venos susitraukia ir susidaro randai, mažinantys hemorojaus dydį. Procedūra yra gana neskausminga ir gali būti atliekama ambulatoriškai.

Infraraudonųjų spindulių koaguliacija

Infraraudonųjų spindulių koaguliacija naudoja infraraudonąją šviesą hemorojaus kraujagyslėms koaguliuoti. Dėl šios procedūros hemorojus susitraukia ir susidaro randai. Infraraudonųjų spindulių koaguliacija – greita ir efektyvi procedūra, kurią galima atlikti gydytojo kabinete.

Chirurginis gydymas

Hemorojaus pašalinimas

Hemorrhoidektomija yra chirurginė procedūra, skirta pašalinti sunkų ar iškritusį hemorojus. Jis atliekamas taikant bendrąją arba regioninę nejautrą ir pašalinamas hemoroidinis audinys. Nors procedūra yra labiau invazinė ir reikalauja ilgesnio atsigavimo laikotarpio, ji labai veiksminga visam laikui palengvinant simptomus.

Hemorroidopeksija (susegimas)

Hemorroidopeksija, taip pat žinoma kaip segiklio procedūra, yra mažiau invazinė chirurginė technika. Tai apima chirurginio instrumento (segiklio), kuris nutraukia kraujo tiekimą į hemorojus ir grąžina juos į tiesiąją žarną, naudojimą. Ši procedūra turi trumpesnį atsigavimo laikotarpį nei hemoroidektomija ir yra susijusi su mažesniu skausmu po operacijos.

Alternatyvūs gydymo būdai

Žolelių medicina ir natūralios priemonės

Kai kurie žmonės vidiniam hemorojui gydyti renkasi vaistažoles ir natūralias priemones. Tai gali apimti ekstraktų iš augalų, tokių kaip hamamelis, alavijas ir arklio kaštonas, kurie turi priešuždegiminių ir raminamųjų savybių, paėmimą.

Akupunktūra

Akupunktūra yra alternatyvi terapija, galinti veiksmingai palengvinti vidinio hemorojaus simptomus. Tai apima plonų adatų įvedimą į konkrečius kūno taškus, kurie gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą.

Kada kreiptis medicininės pagalbos

Jei atsiranda vidinio hemorojaus simptomų, kreipkitės į gydytoją. Ankstyva diagnozė ir gydymas padės išvengti komplikacijų. Neignoruokite kraujavimo ar stipraus skausmo.

Vidinis hemorojus yra dažna problema, tačiau juos galima veiksmingai valdyti tinkamai. Tinkamai pakeitus gyvenimo būdą ir teikiant medicininę priežiūrą, galima palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

ŠALTINIAI:

1. Mayo Clinic: Hemorrhoids (26.05.2024)