Hemorojus yra patinusios ir uždegiminės išangės ir tiesiosios žarnos venos, kurios gali sukelti skausmą, niežėjimą ir kraujavimą. Jie yra įprastos žmogaus anatomijos dalis, tačiau uždegę ar patinę gali sukelti didelį diskomfortą.

Hemorojus skirstomas į du tipus – vidinį ir išorinį. Šiandienos straipsnyje apžvelgsime pagrindines jų atsiradimo priežastis ir veiksnius.

 

Kas sukelia hemorojus?

 

Hemorojų gali sukelti įvairūs veiksniai, didinantys spaudimą tiesiosios žarnos ir išangės srities venoms.

 

Štai keletas iš jų:

 

1. Vidurių užkietėjimas ir įtempimas tuštinimosi metu

 

Vidurių užkietėjimas yra vienas iš pagrindinių hemorojaus vystymosi rizikos veiksnių. Kai išmatos yra kietos ir sausos, jos apsunkina tuštinimąsi, o tai įtempia ir padidina spaudimą tiesiosios žarnos ir išangės venoms. Dėl šio spaudimo venos gali išsiplėsti ir užsidegti, dėl to gali susidaryti hemorojus. Įtempimas tuštinimosi metu pažeidžia venų struktūrą, todėl dažnai gali atsirasti hemorojus (lėtinė problema).

 

2. Mažai skaidulų turinti dieta

 

Skaidulos padeda formuotis minkštoms ir stambioms išmatoms, todėl jos lengviau praeina per žarnyną ir sumažina poreikį pasitempti tuštinant. Nepakankamas skaidulų kiekis maiste sukelia kietas ir sausas išmatas, kurios sukelia vidurių užkietėjimą ir įtampą. Per didelis perdirbto maisto, cukraus ir riebalų vartojimas kartu su nepakankamu skysčių vartojimu taip pat gali prisidėti prie hemorojaus vystymosi.

 

3. Sėdimas gyvenimo būdas

 

Ilgai sėdint, ypač ant kietų paviršių, padidėja spaudimas išangės ir tiesiosios žarnos venoms. Tai gali sukelti jų išsiplėtimą ir uždegimą. Dėl fizinio aktyvumo stokos sulėtėja ir žarnyno peristaltika, todėl didėja vidurių užkietėjimo rizika.

 

4. Nėštumas

 

Nėštumas

 

Nėštumas žymiai padidina hemorojaus išsivystymo riziką. Auganti gimda spaudžia dubens srities ir apatinės pilvo dalies venas, todėl pasunkėja kraujotaka ir venos plečiasi. Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu taip pat vaidina svarbų vaidmenį, atpalaiduoja venų sieneles ir daro jas labiau linkusią į išsiplėtimą ir uždegimą. Vidurių užkietėjimas, kuris dažnai lydi nėštumą dėl hormoninių pokyčių ir sumažėjusio fizinio aktyvumo, dar labiau padidina hemorojaus riziką.

 

5. Antsvoris

 

Antsvoris daro papildomą spaudimą apatinės kūno dalies venoms, įskaitant išangės ir tiesiosios žarnos venas. Svorio metimas laikantis sveikos mitybos ir reguliarių mankštų gali padėti išvengti hemorojaus ir pagerinti bendrą sveikatą.

 

6. Pažengęs amžius

 

Senstant rizika susirgti hemorojumi didėja. Taip yra dėl audinių, palaikančių tiesiosios žarnos ir išangės venas, susilpnėjimo. Laikui bėgant šie audiniai praranda savo elastingumą ir tampa labiau linkę į išsiplėtimą ir uždegimą. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai kenčia nuo lėtinio vidurių užkietėjimo ir kitų virškinimo problemų, kurios taip pat prisideda prie hemorojaus vystymosi.

 

7. Genetinis polinkis

 

Jei šeimoje yra buvę hemorojaus atvejų, didesnė tikimybė, kad susirgsite ta pačia liga. Paveldimi veiksniai gali būti venų sienelių silpnumas arba polinkis į vidurių užkietėjimą.

 

8. Lėtinis viduriavimas

 

Lėtinis viduriavimas išangės srities venoms gali pakenkti taip pat, kaip ir vidurių užkietėjimas. Nuolatinis išangės dirginimas ir uždegimas, kurį sukelia dažnas tuštinimasis, gali padidinti spaudimą venoms. Lėtinį viduriavimą gali sukelti įvairios sąlygos, tokios kaip uždegiminė žarnyno liga, infekcijos ar tam tikrų maisto produktų netoleravimas.

 

9. Didelis fizinis krūvis

 

Sunkus fizinis krūvis

 

Didelis fizinis krūvis, ypač jei jis atliekamas neteisingai, apkrauna išangės ir tiesiosios žarnos venas. Profesijos ar veikla, susijusi su dažnu ir intensyviu svorių kilnojimu, pavyzdžiui, statybos, sunkiosios atletikos ar net dažni namų ruošos darbai, gali žymiai padidinti hemorojaus riziką.

 

10. Ilgas sėdėjimas tualete

 

Ilgai sėdint tualete gali padidėti spaudimas išangės srities venoms, ypač jei šis laikas pailgėja dėl knygos skaitymo, naudojimosi mobiliaisiais įrenginiais ar tiesiog dėl to, kad žmogus blaškosi. Apribokite laiką, kurį praleidžiate sėdėdami soste.

 

Hemorojaus simptomai

 

Hemorojus gali sukelti įvairius simptomus, kurie skiriasi sunkumu ir trukme. Šių simptomų supratimas gali padėti laiku diagnozuoti ir gydyti:

 

  • Skausmas ir diskomfortas - dažniausiai jaučiamas skausmas išangės srityje, ypač tuštinimosi metu;
  • Niežulys ir dirginimas – niežulys yra dažnas simptomas, kurį sukelia odos dirginimas aplink išangę. Šis dirginimas gali atsirasti dėl gleivių nutekėjimo arba dalinio tuštinimosi. Niežtinčios vietos įbrėžimas gali pabloginti būklę ir sukelti uždegimą bei infekciją;
  • Kraujavimas - kraujavimas yra vienas iš labiausiai paplitusių hemorojaus simptomų. Paprastai jis pasirodo kaip ryškiai raudonas kraujas ant tualetinio popieriaus arba tualete po tuštinimosi. Nuolatinis kraujavimas gali sukelti anemiją, dėl kurios reikia medicininės pagalbos;
  • Patinimas – išoriniai hemorojus gali jaustis kaip kieti gumbai, kuriuos liečiant skauda. Šį patinimą gali sukelti uždegimas ir kraujo kaupimasis venose;
  • Gleivės išmatose.

 

Prevencija ir gydymas

 

Hemorojaus prevencija ir gydymas apima įvairias strategijas, kurios gali padėti sumažinti simptomus ir užkirsti kelią būsimoms problemoms:

 

1. Sveika mityba

 

Jei į savo racioną įtrauksite pakankamai skaidulų, tai palengvins tuštinimąsi ir apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Skaidulų galima gauti iš vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų ir ankštinių augalų. Be to, svarbu gerti pakankamai vandens, kad organizmas būtų hidratuotas ir palengvintų virškinimą.

 

2. Reguliarus fizinis aktyvumas

 

Reguliarus fizinis aktyvumas yra svarbus norint palaikyti sveiką virškinimo sistemą ir užkirsti kelią vidurių užkietėjimui. Pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas ir joga, gali paskatinti žarnyno judesius ir sumažinti spaudimą tiesiosios žarnos ir išangės venoms.

 

3. Sveiko svorio palaikymas

 

Išlaikyti sveiką svorį

 

Norint išvengti hemorojaus, būtina išlaikyti sveiką svorį. Tai galima pasiekti laikantis subalansuotos mitybos ir reguliaraus fizinio aktyvumo.

 

4. Taisyklinga higiena išangės srityje

 

Naudojant minkštą tualetinį popierių ir vengiant kvapiųjų produktų, gali sumažėti dirginimo rizika. Kai kuriais atvejais gali būti naudinga naudoti drėgnas servetėles be alkoholio arba švelnius valiklius.

 

5. Gyvenimo būdo pokyčiai

 

Jei dirbate daugiausia sėdėdami, darykite reguliarias pertraukas. Venkite ilgo sėdėjimo tualete ir didelio fizinio krūvio.

 

6. Medicininis gydymas

 

Jei hemorojaus simptomai nepalengvėja gydant naminėmis priemonėmis, būtina gydytojo konsultacija. Yra įvairių medicininių procedūrų ir vaistų, kurie gali padėti gydyti hemorojus:

  • Vaistai – kremai, tepalai ir žvakutės, kurių sudėtyje yra hidrokortizono ar kitų priešuždegiminių ingredientų, gali sumažinti skausmą ir niežulį;
  • Minimaliai invazinės procedūros – perrišimas gumine juostele, skleroterapija ir infraraudonųjų spindulių koaguliacija;
  • Chirurginės intervencijos – sunkiais atvejais gali prireikti hemoroidektomijos (hemorojaus pašalinimo) arba hemoroidopeksijos (hemorojaus fiksavimo).

 

Hemorojus yra dažna problema, kuri gali būti skausminga ir nepatogi. Jų priežasčių supratimas ir prevencinių priemonių naudojimas gali padėti sumažinti riziką ir palengvinti simptomus.

 

Sveikos gyvensenos palaikymas, reguliarus fizinis aktyvumas ir tinkama higiena yra labai svarbūs norint išlaikyti sveikatą ir išvengti hemorojaus.

 

ŠALTINIAI:

1. WebMD: Hemorrhoids: Symptoms, causes and treatment (27.05.2024)
2. Healthline: Causes of Hemorrhoids and Tips for Prevention (27.05.2024)