1. Kas yra išorinis hemorojus?

 

Išorinis hemorojus yra išsiplėtusios kraujagyslės, kurios susidaro po oda aplink išangę. Šie hemorojus yra už tiesiosios žarnos ribų ir skiriasi nuo vidinio hemorojaus, kuris susidaro tiesiosios žarnos viduje. Pagrindinė išangės venų funkcija yra padėti kontroliuoti išmatų kiekį. Kai šios venos padidėja ir patinsta, susidaro išoriniai hemorojus, kurie gali sukelti diskomfortą ir skausmą.

Fiziologiškai išorinius hemorojus dengia jautri oda, kurią galima lengvai sudirginti ar sužeisti. Dėl šio odos dangalo išorinis hemorojus tampa skausmingesnis, palyginti su vidiniu hemorojumi, kurį dengia skausmui mažiau jautri gleivinė.

 

2. Išorinio hemorojaus priežastys

 

Išorinio hemorojaus priežastys gali būti įvairios ir dažnai yra susijusios su padidėjusiu spaudimu išangės ir tiesiosios žarnos kraujagyslėse. Šie veiksniai gali sukelti venų patinimą ir išsiplėtimą, dėl kurio gali susidaryti hemorojus.

 

Štai keletas pagrindinių priežasčių:

 

Vidurių užkietėjimas ir įtempimas tuštinimosi metu

Vidurių užkietėjimas yra viena iš pagrindinių išorinio hemorojaus priežasčių. Kai žmogui sunku tuštintis, jis dažnai labiau įsitempia, todėl padidėja spaudimas išangės venoms. Tai gali sukelti jų išsiplėtimą ir hemorojaus susidarymą. Ilgalaikis įtempimas tuštinimosi metu taip pat gali pabloginti esamus hemorojus.

 

Ilgas sėdėjimas

Ilgas sėdėjimas, ypač toje pačioje padėtyje, taip pat gali prisidėti prie išorinio hemorojaus vystymosi. Tai dažna problema žmonėms, dirbantiems biure arba gyvenantiems sėslų gyvenimo būdą. Ilgas sėdėjimas padidina išangės venų spaudimą, o tai gali sukelti arba pabloginti hemorojus.

 

Nėštumas ir gimdymas

Nėštumo metu auganti gimda spaudžia tiesiosios žarnos srities venas, todėl gali susidaryti hemorojus. Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu gali susilpninti venų sieneles, todėl jos tampa labiau pažeidžiamos išsiplėtimo. Gimdymo metu spaudimas ir įtempimas taip pat gali sukelti arba pabloginti hemorojus.

 

Antsvoris

 

Antsvoris

 

Perteklinis svoris gali sukelti papildomą spaudimą tiesiosios žarnos venoms. Tai ypač pasakytina apie pilvo nutukimą, kai spaudimas venoms yra didesnis. Antsvoris yra hemorojaus vystymosi rizikos veiksnys ir gali apsunkinti jų gydymą.

 

Nepakankamas skaidulų suvartojimas

Maistas, kuriame yra mažai skaidulų, gali sukelti vidurių užkietėjimą, kuris, kaip jau minėta, yra viena pagrindinių išorinio hemorojaus priežasčių. Skaidulos padeda suminkštinti išmatas ir palengvina jų prasiskverbimą per žarnyną. Dėl ląstelienos trūkumo maiste gali sustingti išmatos ir gali prireikti stipriau pasitempti, kad tuštintis.

 

Sunkus fizinis aktyvumas

Sunkus fizinis aktyvumas, ypač sunkių svorių kėlimas, gali padidinti spaudimą pilvo ir tiesiosios žarnos srityse. Šis papildomas venų krūvis gali sukelti hemorojų. Sunkų fizinį darbą ar sportuojantiems žmonėms svarbu imtis atsargumo priemonių ir vengti per didelio krūvio.

 

Paveldimumas

Genetiniai veiksniai taip pat turi įtakos hemorojaus vystymuisi. Jei jūsų šeimoje yra hemorojaus atvejų, tikimybė, kad ir jūs susidursite su šia problema, yra didesnė. Paveldimi veiksniai gali turėti įtakos venų sienelių stiprumui ir atsparumui išsiplėtimui.

 

3. Simptomai

 

Išorinio hemorojaus simptomai gali skirtis priklausomai nuo būklės sunkumo ir individualių paciento savybių. Šie simptomai gali būti šiek tiek nemalonūs arba labai skausmingi, ženkliai paveikiantys gyvenimo kokybę.

 

Štai keletas pagrindinių simptomų:

 

Skausmas ir diskomfortas

Skausmas yra vienas iš būdingiausių išorinio hemorojaus simptomų. Jis gali būti ūmus ir intensyvus, ypač esant trombuotam hemorojui, kai hemoroidinėje venoje susidaro kraujo krešulys. Skausmas gali padidėti sėdint, judant ar tuštinantis.

 

Niežulys ir dirginimas

Niežulys aplink išangę yra dažnas išorinio hemorojaus simptomas. Tai sukelia odos dirginimas ir gali būti labai nemalonus. Nuolatinė trintis ir drėgmė šioje srityje gali sustiprinti niežulį ir sukelti tolesnį dirginimą bei uždegimą.

 

Kraujavimas

Dažniausiai tai pastebima tuštinimosi metu, kai kietos išmatos praeina pro išangę ir pažeidžia venų varikozę. Kraujavimas gali būti nestiprus, su mažais kraujo lašeliais ant tualetinio popieriaus arba gausesnis, kai unitazo dubenyje yra didesni kraujo kiekiai.

 

Patinimas ir edema

Taip yra dėl venų išsiplėtimo ir skysčių susikaupimo aplink išangę esančiuose audiniuose. Patinimas gali būti minkštas arba tvirtas, priklausomai nuo to, ar hemoroidinėje venoje yra trombas.

 

Kieti mazgeliai

Kartais išoriniai hemorojus gali suformuoti kietus mazgelius aplink išangę. Šie mazgeliai atsiranda dėl kraujo kaupimosi išsiplėtusiose venose ir gali būti labai skausmingi. Palpuojant šie mazgeliai jaučiami kaip kieti gumbeliai po oda.

 

Uždegimas ir paraudimas

Paraudimas ir patinimas yra audinių sudirginimo ir uždegimo pasekmė. Šią būklę gali lydėti deginimo pojūtis ir padidėjęs odos jautrumas.

 

Sunku tuštintis

 

Sunku tuštintis

 

Žmonėms, sergantiems išoriniu hemorojumi, dažnai sunku ištuštinti. Dėl skausmo ir diskomforto vaikščiojimas gali būti nepatogus ir net skausmingas. Dėl to galima išvengti žarnyno judesių ir pablogėti vidurių užkietėjimas, dar labiau apsunkinant būklę.

 

4. Diagnostika

 

Išorinio hemorojaus diagnozė yra pagrindinis tinkamo gydymo ir būklės valdymo procesas. Tiksli diagnozė gali padėti atskirti hemorojus nuo kitų panašių simptomų turinčių būklių, tokių kaip išangės įtrūkimai, abscesai ar net išangės vėžys.

Diagnostikos procesas paprastai apima kelis etapus:

 

1. Klinikinis tyrimas

Pirmasis išorinio hemorojaus diagnozavimo žingsnis yra klinikinis tyrimas. Gydytojas atlieka vizualinį išangės srities patikrinimą, kad nustatytų matomus hemorojus. Išorinis hemorojus dažnai matomas kaip iškilimai ar mazgeliai aplink išangę. Gydytojas taip pat gali palpuoti, kad nustatytų hemorojaus dydį ir jautrumą.

 

2. Anoskopija

Anoskopija yra minimaliai invazinė procedūra, kurios metu gydytojas naudoja specialų instrumentą, vadinamą anoskopu, kad apžiūrėtų išangę ir apatinę tiesiosios žarnos dalį. Ši procedūra padeda geriau vizualizuoti hemorojus ir įvertinti jų būklę. Anoskopija naudinga ne tik diagnozuojant vidinį hemorojų, bet ir siekiant atskirti kitas galimas kraujavimo iš išangės priežastis.

 

3. Proktoskopija

Proktoskopija yra panaši į anoskopiją, tačiau naudojama ilgesnė priemonė, vadinama proktoskopu, kuri leidžia apžiūrėti daugiau tiesiosios žarnos. Ši procedūra naudinga nustatant aukščiau išsidėsčiusius hemorojus ir kitas tiesiosios žarnos ligas. Proktoskopija atliekama ambulatoriškai ir dažniausiai nereikalauja anestezijos.

 

4. Sigmoidoskopija

Sigmoidoskopija – tai procedūra, leidžianti ištirti apatinę storosios žarnos dalį (sigmoidinę gaubtinę žarną) ir tiesiąją žarną. Jis atliekamas naudojant lanksčią priemonę, vadinamą sigmoidoskopu. Ši procedūra gali padėti aptikti uždegimą, polipus ar navikus, kurie gali sukelti simptomus, panašius į hemorojus. Sigmoidoskopija ypač naudinga, kai įtariama rimtesnė žarnyno liga.

 

5. Laboratoriniai tyrimai

 

Laboratoriniai tyrimai

 

Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti laboratorinius tyrimus, kad pašalintų kitas ligas. Kraujo tyrimas gali padėti nustatyti anemiją, kuri gali atsirasti dėl lėtinio kraujavimo. Išmatų tyrimas gali būti naudojamas norint nustatyti, ar išmatose yra kraujo, o tai gali būti hemorojaus ar kitų žarnyno ligų požymis.

 

5. Gydymas

 

Išorinio hemorojaus gydymas yra įvairus ir priklauso nuo simptomų sunkumo, hemorojaus masto ir bendros paciento sveikatos. Norint pasirinkti tinkamiausią gydymo metodą, svarbu pradėti nuo teisingos diagnozės. Išorinis hemorojus gali būti gydomas tiek konservatyviais metodais, tiek chirurginėmis intervencijomis.

 

Konservatyvus gydymas

 

Konservatyvus gydymas yra pirmoji gydymo kryptis daugeliui pacientų, sergančių išoriniu hemorojumi. Tai apima įvairius neinvazinius metodus, kuriais siekiama palengvinti simptomus ir užkirsti kelią būklei pablogėti.

 

Gyvenimo būdo pokyčiai:

  • Padidėjęs skaidulų suvartojimas: Vartodami daugiau skaidulų, galite suminkštinti išmatą ir palengvinti žarnyno judesius. Tai sumažina išangės ir tiesiosios žarnos venų apkrovą. Maistas, kuriame gausu skaidulų, yra vaisiai, daržovės, nesmulkinti grūdai ir ankštiniai augalai;
  • Padidėjęs skysčių suvartojimas: pakankamai vandens geriant padeda palaikyti hidrataciją ir išvengti vidurių užkietėjimo;
  • Vengti ilgo sėdėjimo: reguliarios pertraukėlės ir padėties keitimas gali sumažinti spaudimą išangei.

 

Vietiniai gydymo būdai

  • Kremai ir tepalai: vietiniai anestetikai ir priešuždegiminiai kremai gali padėti sumažinti skausmą ir niežulį. Pavyzdžiai: hidrokortizono kremai ir produktai, kurių sudėtyje yra lidokaino;
  • Šiltos vonios: sėdėjimas šiltame vandenyje kelis kartus per dieną gali sumažinti diskomfortą ir sumažinti patinimą.

 

Geriamieji vaistai

  • Skausmą malšinantys vaistai: Skausmą malšinančių vaistų, tokių kaip ibuprofenas ar acetaminofenas, vartojimas gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą;
  • Flavonoidai: kai kuriems pacientams palengvėja papildai, kurių sudėtyje yra flavonoidų, kurie turi venotoninių ir priešuždegiminių savybių.

 

Minimaliai invazinės procedūros

 

Kai konservatyvus gydymas nėra pakankamai efektyvus, gali būti taikomos minimaliai invazinės procedūros. Paprastai jie yra ambulatoriniai ir greitai palengvina simptomus.

 

Guminės juostos perrišimas

Ši procedūra apima mažos guminės juostos uždėjimą aplink hemorojaus pagrindą. Juosta nutraukia hemorojaus aprūpinimą krauju, todėl per kelias dienas jis išdžiūsta ir nukrenta. Perrišimas yra veiksmingas vidinio hemorojaus gydymo metodas, tačiau jis gali būti naudojamas ir išoriniams hemorojus, kurie yra šalia tiesiosios žarnos.

 

Skleroterapija

Skleroterapija apima sklerozuojančio agento suleidimą į hemorojų, dėl kurio venos susitraukia ir sklerozuojasi. Ši procedūra yra greita ir efektyvi gydant mažus ir vidutinio dydžio hemorojus.

 

Infraraudonųjų spindulių koaguliacija

Infraraudonųjų spindulių koaguliacija naudoja infraraudonuosius spindulius hemoroidiniam audiniui koaguliuoti. Ši procedūra yra minimaliai invazinė ir suteikia greitą palengvėjimą.

 

Chirurginis gydymas

 

Sunkaus ar komplikuoto hemorojaus atveju veiksmingiausi gali būti chirurginiai metodai. Šios procedūros dažniausiai taikomos, kai kiti metodai nepadeda.

 

Hemorojaus pašalinimas

 

Hemorojaus pašalinimas

 

Hemorrhoidektomija yra chirurginė hemorojaus pašalinimo procedūra. Jis atliekamas taikant bendrąją arba vietinę nejautrą ir apima hemoroidinio audinio iškirpimą. Ši procedūra veiksminga gydant didelius ir užsispyrusius hemorojus, tačiau reikalauja ilgesnio atsigavimo laikotarpio.

 

Stapler hemorrhoidopeksija

Stapler hemorrhoidopexy naudoja chirurginį segiklį, kad pašalintų dalį hemoroidinio audinio ir pakeltų likusius hemorojus. Ši procedūra yra mažiau skausminga nei tradicinė hemoroidektomija, o atsigavimo laikotarpis yra trumpesnis.

 

6. Mitai ir faktai apie išorinį hemorojų

 

Yra daug mitų ir klaidingų nuomonių apie išorinius hemorojus. Norint tinkamai suprasti ir valdyti šią būklę, svarbu atskirti mitus nuo faktų. Štai keletas labiausiai paplitusių mitų ir su jais susijusios tikrovės.

 

Mitas: hemorojumi serga tik vyresnio amžiaus žmonės

Faktas: hemorojus gali paveikti įvairaus amžiaus žmones

Nors hemorojus dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, jie gali turėti įtakos įvairaus amžiaus žmonėms, įskaitant jaunus suaugusiuosius ir net vaikus. Rizikos veiksniai, tokie kaip vidurių užkietėjimas, netinkami mitybos įpročiai ir sėslus gyvenimo būdas, gali sukelti hemorojų nepriklausomai nuo amžiaus.

 

Mitas: Išorinis hemorojus visada kraujuoja

Faktas: ne visi išoriniai hemorojus kraujuoja

Kraujavimas yra dažnas hemorojaus simptomas, tačiau ne visi išoriniai hemorojus kraujuoja. Kai kurie hemorojus sukelia tik skausmą, patinimą ir diskomfortą, be matomo kraujavimo. Kraujavimas dažniausiai atsiranda sunkesniais atvejais arba pažeidžiant hemorojus.

 

Mitas: hemorojus visada reikalauja chirurginio gydymo

Faktas: daugelį hemorojaus galima gydyti konservatyviais metodais

Ne visiems hemorojus reikia operacijos. Daugelį atvejų galima sėkmingai gydyti keičiant gyvenimo būdą, dietą, vietinį gydymą ir minimaliai invazines procedūras. Chirurginis gydymas reikalingas tik sunkiais ar sudėtingais atvejais.

 

Mitas: sėdėjimas ant šaltų paviršių sukelia hemorojų

Faktas: nėra įrodymų, kad šalti paviršiai sukelia hemorojus

Neįrodyta, kad sėdėjimas ant šaltų paviršių sukelia hemorojus. Pagrindinės hemorojaus priežastys yra susijusios su padidėjusiu spaudimu tiesiosios žarnos srityje, vidurių užkietėjimu, nėštumu ir paveldimais veiksniais. Šalti paviršiai gali sukelti laikiną diskomfortą, tačiau jie nesukelia hemorojaus.

 

Mitas: visus išangės skausmus sukelia hemorojus

Faktas: skausmą išangėje gali sukelti įvairios sąlygos

Skausmas išangėje ne visada yra hemorojaus pasekmė. Kitos sąlygos, tokios kaip išangės įtrūkimai, abscesai, infekcijos ir net išangės vėžys, gali sukelti panašius simptomus. Todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl tikslios diagnozės ir tinkamo gydymo.

 

Mitas: mankšta pablogina hemorojus

Faktas: Saikingas pratimas padeda išvengti hemorojaus ir jį valdyti

Saikingas pratimas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, joga ir plaukimas, gali padėti pagerinti kraujotaką ir užkirsti kelią vidurių užkietėjimui, o tai sumažina hemorojaus riziką. Sunkus pratimas, ypač svorių kilnojimas, gali pabloginti būklę, jei jis atliekamas netinkamai.

 

Mitas: hemorojui gydyti pakanka vien mitybos pokyčių

Faktas: Mitybos pokyčiai yra svarbūs, tačiau dažnai reikia kitų metodų

Mitybos pokyčiai, tokie kaip skaidulų ir skysčių suvartojimo didinimas, yra svarbi hemorojaus profilaktikos ir gydymo dalis. Tačiau daugeliu atvejų, norint veiksmingai valdyti būklę, reikia kitų metodų, tokių kaip vietinis gydymas, minimaliai invazinės procedūros ar net chirurgija.

 

7. Kada kreiptis į medikus

 

Nors išorinis hemorojus dažnai gali būti gydomas namų gynimo priemonėmis ir keičiant gyvenimo būdą, pasitaiko situacijų, kai būtina kreiptis į medikus. Ankstyvas kreipimasis į gydytoją gali išvengti komplikacijų ir užtikrinti greitesnį bei efektyvesnį gydymą.

 

Štai keletas atvejų, kai turėtumėte kreiptis medicininės pagalbos:

 

Stiprus ir ilgalaikis skausmas

Jei jaučiate stiprų ir nuolatinį skausmą išangės srityje, kurio nepalengvina namų gynimo priemonės ar nereceptiniai vaistai, turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju. Stiprus skausmas gali būti trombuoto išorinio hemorojaus požymis, kuriam reikalinga medicininė intervencija.

 

Per didelis kraujavimas

Kraujavimas iš išangės yra dažnas hemorojaus simptomas, tačiau jei kraujavimas yra gausus ar užsitęsęs, svarbu kreiptis į gydytoją. Pernelyg didelis kraujavimas gali sukelti anemiją ir būti kitų rimtų būklių, tokių kaip išangės įtrūkimai ar gaubtinės žarnos vėžys, požymis.

 

Sunkus žarnyno judėjimas

Jei jums sunku tuštintis arba jaučiate, kad jūsų žarnynas nėra pilnas, tai gali būti rimtesnės problemos požymis. Gydytojas gali atlikti reikiamus tyrimus, kad nustatytų priežastį ir pasiūlytų tinkamą gydymą.

 

Patinimas ir uždegimas

Patinimas ir uždegimas aplink išangę, kurie nepagerėja gydant namuose, reikalauja medicininio įvertinimo. Uždegimas gali būti infekcijos ar absceso požymis, kuriam reikalingas gydymas antibiotikais arba operacija.

 

Išmatų spalvos ar konsistencijos pokyčiai

Išmatų spalvos ar konsistencijos pokyčiai, pavyzdžiui, juodos arba labai tamsios išmatos, gali būti vidinio kraujavimo požymis. Tam reikia nedelsiant atlikti medicininį įvertinimą, kad būtų išvengta rimtų ligų, tokių kaip opos ar vėžys.

 

Pasikartojantis hemorojus

Jei hemorojus dažnai kartojasi nepaisant gyvenimo būdo pokyčių ir namų gynimo priemonių, gydytojo konsultacija būtina. Gydytojas gali pasiūlyti papildomų tyrimų ir veiksmingesnių gydymo metodų, tokių kaip minimaliai invazinės procedūros ar chirurgija.

 

Simptomų pablogėjimas

Jei hemorojaus simptomai blogėja, o ne gerėja, svarbu kreiptis į gydytoją. Simptomų pablogėjimas gali būti komplikacijų, kurioms reikalingas agresyvesnis gydymas, požymis.

 

Kolorektalinio vėžio šeimos istorija

Jei jūsų šeimoje yra buvę gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio atvejų, turėtumėte būti atidesni simptomams ir, atsiradus pirmiesiems problemų požymiams, kreiptis į gydytoją. Labai svarbu anksti nustatyti ir gydyti galimai rimtas ligas.

 

8. Išvada

 

Išorinis hemorojus yra dažna ir nemaloni problema. Juos galima valdyti tinkamai gydant ir keičiant gyvenimo būdą. Jei atsiranda simptomų, kreipkitės į gydytoją dėl geriausio gydymo. Laikykitės sveikos gyvensenos, kad išvengtumėte problemų ateityje.

 

ŠALTINIAI:

1. Mayo Clinic: Hemorrhoids - Symptoms and causes (26.05.2024)
2. Mayo Clinic: Hemorrhoids - Diagnosis and treatment (26.05.2024)
3. Mayo Clinic: Hemorrhoids during pregnancy (26.05.2024)