Egzema: kaip ją atpažinti ir veiksmingai gydyti

Egzema yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių odos ligų, kuria serga milijonai žmonių visame pasaulyje. Nors Egzema nėra užkrečiama, ji dažnai reikalauja nuolatinės priežiūros ir dėmesio, kad būtų galima valdyti simptomus ir išvengti paūmėjimų.

Šiame straipsnyje apžvelgsime viską, ką reikia žinoti apie Egzema – nuo priežasčių ir simptomų iki naudingų patarimų, gydymo ir prevencijos galimybių.

1. Kas yra Egzema?

Egzema yra lėtinė uždegiminė odos būklė, sukelianti niežulį, paraudimą, sausumą ir pleiskanojimą. Jis gali turėti įtakos bet kuriai amžiaus grupei ir gali atsirasti įvairiose kūno vietose, pvz., veide, rankose, pėdose ir odos raukšlėse.

Nors Egzema nekelia pavojaus gyvybei, ji gali labai pabloginti gyvenimo kokybę. Žmonės, kenčiantys nuo šios būklės, dažnai patiria ne tik fizinį diskomfortą, bet ir emocinį kančią.

Egzema pažeidžia odos barjerą – svarbų apsauginį sluoksnį, saugantį organizmą nuo išorinių agresorių, tokių kaip bakterijos, virusai ir teršalai. Žmonėms, sergantiems Egzema, šis apsauginis sluoksnis yra silpnesnis, todėl oda tampa labiau pažeidžiama dirgiklių ir infekcijų.

Egzema būdingi jos etapai. Paūmėjimas arba vadinamasis „paūmėjimas“ yra laikotarpis, kai simptomai tampa sunkesni;
Tarp paūmėjimų oda gali atrodyti ramesnė, bet dažnai išlieka sausa ir jautri;
Ilgai trinant ar įbrėžus pažeistas vietas, gali sustorėti oda, vadinama kerpligė.

Egzema gali paveikti įvairaus amžiaus ir odos tipų žmones, kurių simptomai svyruoja nuo lengvų iki sunkių. Egzema nėra užkrečiama, tačiau ją gali sukelti arba pabloginti įvairūs veiksniai, įskaitant alergijas, stresą, oro sąlygas ir net tam tikrus maisto produktus.

2. Egzema tipai

Egzema gali pasireikšti įvairiomis formomis. Dažniausias egzemos tipas yra atopinis dermatitas, tačiau yra ir kitų atmainų, pvz., kontaktinė Egzema, seborėjinis dermatitas ir dishidrozinė Egzema.

Kiekviena iš šių formų turi savo ypatybes ir vystosi dėl skirtingų priežasčių:

Atopinis dermatitas

Tai labiausiai paplitęs egzemos tipas, kuris dažniausiai prasideda vaikystėje. Atopinis dermatitas dažnai siejamas su kitomis alerginėmis ligomis, tokiomis kaip astma ir šienligė. Simptomai yra stiprus niežulys, paraudimas ir sausa veido, kaklo, rankų ar kelių oda.

Susisiekite su Egzema

Šio tipo Egzema atsiranda dėl sąlyčio su dirginančia medžiaga ar alergenu. Kontaktinė Egzema gali būti suskirstyta į du tipus:

Dirginanti kontaktinė Egzema: atsiranda, kai oda liečiasi su cheminėmis medžiagomis, muilu ar kitomis medžiagomis, kurios pažeidžia odos barjerą;
Alerginė kontaktinė Egzema: atsiranda kaip odos reakcija į alergenus, tokius kaip metalai, lateksas ar augalai.

Seborėjinis dermatitas

Seborėjinis dermatitas pažeidžia kūno vietas, kuriose yra didelė riebalinių liaukų koncentracija, pvz., galvos odą, veidą ir viršutinę krūtinės dalį. Dėl to ant odos atsiranda pleiskanojimas, paraudimas ir riebios dėmės. Kūdikiams ši būklė vadinama „lopšio kepure“.

Seborėjinis dermatitas

Dishidrozinė Egzema

Šio tipo Egzema būdingos mažos, niežtinčios pūslelės ant rankų ir kojų. Paprastai tai pasireiškia žmonėms, kurie patiria stresą arba turėjo sąlytį su alergenais. Pūslelės gali būti skausmingos ir gali sukelti odos įtrūkimus.

Nummulinė Egzema

Nummulinė Egzema pasižymi apvaliomis, niežtinčiomis dėmėmis ant odos. Šis tipas dažnai siejamas su sausa oda ir gali atsirasti dėl vabzdžių įkandimų ar traumų.

Stazinė Egzema

Stazinė Egzema dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurių kraujotaka bloga, dažniausiai apatinėse galūnėse. Simptomai yra odos paraudimas, patinimas ir lupimasis, kuris dažnai išsivysto dėl venų varikozės.

Mikrobinė Egzema

Šią Egzema sukelia bakterinės, virusinės ar grybelinės infekcijos. Paprastai tai pasireiškia uždegimu, niežuliu ir išskyromis iš pažeistų vietų.

Kiekvienas iš šių Egzema tipų reikalauja individualaus požiūrio diagnozuojant ir gydant, todėl pabrėžiama, kad svarbu konsultuotis su dermatologu.

3. Egzema priežastys

Egzema priežastys yra sudėtingos ir dažnai susijusios su daugeliu sąveikaujančių veiksnių. Genetinis polinkis yra viena iš pagrindinių priežasčių – jei šeimoje yra buvę Egzema, astmos ar alergijų, tikimybė susirgti Egzema yra žymiai didesnė.

Genetiniai veiksniai

Žmonės, kurių šeimos istorijoje buvo Egzema, astma ar šienligė;
Genetinės mutacijos, susijusios su apsaugine odos funkcija, pvz., geno, atsakingo už filagrino gamybą, mutacijos.

Sutrikusi odos barjerinė funkcija

Sumažėjęs odos gebėjimas išlaikyti drėgmę;
Padidėjęs pažeidžiamumas dirgikliams, bakterijoms ir alergenams.

Išoriniai veiksniai

Klimato pokyčiai keičiantis metų laikams;
Oro tarša ir dulkės;
Sąlytis su cheminėmis medžiagomis, kvepalais ar metalais.

Per didelis imuninės sistemos aktyvumas

Per didelė imuninės sistemos reakcija į įprastas medžiagas;
Lėtinis uždegimas, atsirandantis dėl pernelyg aktyvios imuninės sistemos.

Hormoniniai pokyčiai

Sumažėjęs estrogeno kiekis menopauzės metu;
Padidėjusi sebumo gamyba brendimo metu;
Padidėjęs hormonų kiekis nėštumo metu;
Aukštas kortizolio kiekis organizme.

Gyvenimo būdas ir dieta

Alergines reakcijas sukeliančių maisto produktų, pvz., pieno produktų, kiaušinių ir riešutų, vartojimas;
Didelis streso lygis ir nepakankamas miegas.

4. Egzema simptomai

Egzema simptomai gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo būklės sunkumo ir tipo. Šių simptomų atpažinimas yra raktas į savalaikę diagnozę ir tinkamą gydymą.

1. Fizinės apraiškos

Niežulys: vienas iš labiausiai paplitusių ir dažnai labiausiai varginančių simptomų. Niežulys gali būti stiprus ir sutrikdyti miegą;
Paraudimas: Pažeistos vietos dažnai yra akivaizdžiai uždegusios ir paraudusios;
Sausa oda: oda gali atrodyti įtempta ir suskilinėjusi net ir esant paūmėjimams;
Pūslelės: kai kuriais atvejais gali atsirasti mažų skysčio pripildytų pūslių, kurios lengvai sprogsta.

2. Lėtiniai pokyčiai

Lichenifikacija: ilgai kasant ar trina oda sustorėja ir tampa ryškesnė;
Hiperpigmentacija: odos pigmentacija gali pasikeisti, kai paveiktos vietos tampa tamsesnės arba šviesesnės.

3. Kurioje kūno vietoje atsiranda simptomai?

Veidas ir kaklas: dažnai vaikams egzema pažeidžia skruostus, o suaugusiems – sritį aplink akis ir lūpas;
Rankos ir pėdos: viena iš dažniausiai pažeidžiamų sričių, ypač kontaktinės egzema;
Kūno raukšlės: tokiose srityse kaip alkūnės ir kelio raukšlės gali atsirasti simptomų.

Kurioje kūno vietoje atsiranda simptomai?

4. Poveikis gyvenimo kokybei

Sutrikęs miegas: intensyvus niežėjimas naktį gali sukelti lėtinį nuovargį;
Socialinis diskomfortas: matomi odos pokyčiai gali sukelti gėdą ir žemą savigarbą;
Emocinis kančia: užsitęsę simptomai dažnai sukelia nerimą ir depresiją.

Laiku pastebėjus simptomus, galima anksčiau pradėti gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką.

Egzema įvairiose amžiaus grupėse

Egzema gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau jos pasireiškimo ir gydymo būdas dažnai priklauso nuo amžiaus grupės.

1. Egzema kūdikiams

Kūdikiams Egzema dažnai atsiranda ant skruostų, galvos odos ir galūnių. Geriausia naudoti švelnius hipoalerginius kremus ir vengti muilo bei sintetinių audinių.

2. Egzema vaikams

Vaikams Egzema dažnai pažeidžia alkūnės ir kelio raukšles, taip pat rankas ir pėdas. Vaikai gali jausti gėdą dėl matomų simptomų, kurie gali sukelti socialinę izoliaciją.

3. Egzema suaugusiems

Suaugusiųjų Egzema gali pasireikšti sunkesnėmis formomis su sustorėjusia oda ir nuolatiniu niežuliu. Stresas, hormoniniai pokyčiai ir tam tikri profesiniai pavojai, pvz., darbas su cheminėmis medžiagomis, dažnai yra pagrindiniai veiksniai.

5. Egzema gydymas

Egzema gydymas skirtas ne tik palengvinti simptomus, bet ir užkirsti kelią būsimiems paūmėjimams.

Vietinės terapijos

Drėkinamieji produktai: Reguliarus emolientų naudojimas padeda atkurti odos barjerą ir sumažinti išsausėjimą;
Kortikosteroidiniai kremai: naudojami uždegimui ir niežuliui mažinti ūminėmis fazėmis;
Imunosupresiniai kremai: rekomenduojamas ilgalaikiam naudojimui vidutinio sunkumo ir sunkiais atvejais.

Vaistai

Antihistamininiai vaistai: naudojami niežėjimui palengvinti, ypač naktį;
Geriamieji kortikosteroidai: skiriami esant sunkiems paūmėjimams, bet vartojami tik trumpalaikiam gydymui;
Imunomoduliatoriai: vaistai, tokie kaip ciklosporinas, gali būti veiksmingi sergant lėtine Egzema, kai kitų metodų nepakanka.

Alternatyvios terapijos

Fototerapija: UV spindulių poveikis medikams prižiūrint, siekiant sumažinti uždegimą;
Akupunktūra ir akupresūra: tradiciniai kinų metodai, kurie stimuliuoja tam tikrus kūno taškus naudojant adatas (akupunktūra) arba spaudimą (akupresūra).

Alternatyvios terapijos

6. Kaip susidoroti su Egzema namuose?

1. Laikykite odą hidratuotą

Iš karto po maudymosi naudokite bekvapius drėkinamuosius kremus ar losjonus, kad užfiksuotumėte drėgmę;
Kelis kartus per dieną tepkite drėkinamąsias priemones, ypač sausas ir jautrias vietas.

2. Vengti kontakto su dirginančiomis medžiagomis

Venkite produktų su stipriomis cheminėmis medžiagomis, kvepalais ir alkoholiu;
Dėvėkite drabužius iš minkštų ir kvėpuojančių audinių, tokių kaip medvilnė, ir venkite sintetinių audinių.

3. Kontroliuokite temperatūrą ir drėgmę savo namuose

Palaikykite vidutinę drėgmę savo namuose, ypač žiemą, kai oras yra sausesnis;
Venkite staigių temperatūros pokyčių, kurie gali sudirginti odą.

4. Laikykitės tinkamos dietos

Į savo racioną įtraukite maisto produktų, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių (pvz., žuvį, linų sėmenis ir graikinius riešutus), kad sumažintumėte uždegimą;
Venkite maisto produktų, kurie gali sukelti paūmėjimą (pieno produktai, kiaušiniai, sojos produktai).

5. Naudokite tinkamas valymo priemones

Rinkitės hipoalerginius ir bekvapius muilus ir ploviklius;
Skalbkite drabužius neutraliais skalbikliais ir venkite audinių minkštiklių.

6. Egzema gydyti naudokite žolelių tepalus ar kremus

Tepkite odą drėkinančiais, drėgmę sulaikančiais ir apsauginį barjerą sukuriančiais tepalais;
Natūralūs tepalai su propoliu, gysločiais, alijošiumi ar medetkomis mažina sudirginimą ir padeda odai gyti.

Jei norite gauti aukštos kokybės, 99 % natūralių žolelių tepalų, kurių sudėtyje yra geriausių žolelių nuo egzemos, galite peržiūrėti mūsų Tepalai nuo niežėjimo.