Artritas yra liga, kuria serga milijonai žmonių visame pasaulyje. Jis gali pasireikšti bet kuriame amžiuje – kai kuriems žmonėms artritas yra tiesiog diskomfortas, bet kitiems jis gali labai apriboti judėjimą ir gyvenimo kokybę.

Artritas nėra tik pagyvenusių žmonių liga, kaip dažnai manoma. Tai taip pat gali paveikti jaunus žmones, net vaikus, dėl autoimuninių ligų, genetinio polinkio ar kitų veiksnių.

 

Jos simptomai gali pasireikšti palaipsniui ir iš pradžių dažnai nepastebimi. Tai gali sukelti pavėluotą diagnozę ir sunkesnį gydymą.

 

1. Kas yra Artritas?

 

Artritas yra ne atskira liga, o terminas, apimantis daugiau nei 100 skirtingų būklių, veikiančių sąnarius ir aplinkinius audinius, grupę. Dėl to tai yra viena iš sudėtingiausių ir įvairiausių sveikatos būklių, kuriai reikalingas individualus požiūris į diagnozę ir gydymą.

Artritas gali pažeisti bet kurį žmogaus kūno sąnarį – nuo ​​mažų pirštų sąnarių iki didelių sąnarių, pavyzdžiui, kelių ir klubų.

 

Artritas gali paveikti ir kitas kūno dalis, išskyrus sąnarius. Kai kurios artrito formos, pvz., reumatoidinis artritas arba psoriazinis artritas, gali pažeisti tokius organus kaip oda, akys, širdis arba plaučiai.

 

Artritas ne visada yra senėjimo ar mechaninio sąnarių nusidėvėjimo pasekmė. Jį gali sukelti įvairūs veiksniai – uždegimas, mechaninis nusidėvėjimas, infekcijos ar autoimuninės reakcijos.

 

2. Artrito tipai

 

Sąvoka artritas apima daugybę skirtingų būklių, kurių kiekviena turi savo unikalius vystymosi mechanizmus, simptomus ir poveikį organizmui.

 

Osteoartritas

Osteoartritas, taip pat žinomas kaip „nusidėvėjimo artritas“, yra labiausiai paplitęs tipas. Sąnarių kaulų galus dengianti kremzlė laikui bėgant nusidėvi – dėl to atsiranda trintis tarp kaulų, sukeldama skausmą, standumą ir patinimą.

Jis dažnai pažeidžia svorį laikančius sąnarius, tokius kaip kelių, klubų ir stuburas. Pažengusiais atvejais gali išsivystyti kaulų ataugai (osteofitai), kurie dar labiau apriboja judėjimą.

 

Reumatoidinis artritas

Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga, kurios metu imuninė sistema atakuoja sąnarių audinius. Tai ne tik sukelia uždegimą ir skausmą, bet ir gali sukelti sąnario deformaciją.

Skirtingai nuo osteoartrito, šis artrito tipas dažnai prasideda jaunesniame amžiuje ir gali simetriškai paveikti kelis sąnarius. Dažnai pažeidžiami ir kiti organai, pvz., plaučiai, akys ir širdis.

 

Podagra

Podagra yra artrito tipas, kurį sukelia šlapimo rūgšties kaupimasis organizme. Šlapimo rūgšties kristalai nusėda sąnariuose, dažniausiai didžiojo piršto apačioje, sukeldami staigius ir itin skausmingus priepuolius.

Tai dažnai siejama su dieta, kurioje gausu raudonos mėsos, jūros gėrybių ir alkoholio, taip pat su medžiagų apykaitos sutrikimais, tokiais kaip nutukimas ir diabetas.

 

Podagra

 

Psoriazinis artritas

Šis artrito tipas yra susijęs su odos liga psoriaze. Be sąnarių, jis taip pat veikia odą, todėl atsiranda raudonų, pleiskanojančių dėmių.

Psoriazinis artritas gali pažeisti tiek mažus (pvz., pirštų), tiek didelius (pvz., kelių) sąnarius. Pirštų patinimas (vadinamieji „dešros piršteliai“) yra būdingas vizualinis ligos simptomas.

 

Reaktyvusis artritas

Reaktyvusis artritas yra būklė, kuri atsiranda po infekcijos, dažniausiai urogenitalinės ar virškinimo trakto sistemos. Simptomai yra sąnarių skausmas, sausgyslių uždegimas ir kartais akių paraudimas (konjunktyvitas). Pažeisti sąnariai dažnai yra asimetriški, o būklė gali būti laikina arba lėtinė.

 

Ankilozuojantis spondilitas

Ankilozuojantis spondilitas yra lėtinis uždegiminis artritas, pažeidžiantis stuburą. Tai sukelia skausmą ir sustingimą apatinėje nugaros dalyje ir dubenyje, o sunkesniais atvejais gali sukelti slankstelių susiliejimą, o tai žymiai sumažina judrumą.

 

Jaunatvinis artritas

Tai artrito tipas, kuriuo serga vaikai iki 16 metų. Pagrindiniai simptomai yra uždegimas, patinimas, skausmas ir gali lydėti papildomų simptomų, tokių kaip karščiavimas ir bėrimai.

Nepilnamečių artritas gali būti įvairių formų – sisteminis, oligoartikulinis (pažeidžiantis nedidelį skaičių sąnarių) ir poliartikulinis (pažeidžiantis kelis sąnarius).

 

Kiekvienas artrito tipas turi savo specifinių ypatybių, tačiau visus juos reikia laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti. Kartais pacientai gali turėti įvairių tipų artrito derinį, todėl ligos valdymas tampa dar sudėtingesnis.

 

3. Kokie yra pagrindiniai artrito simptomai?

 

Be pagrindinių požymių, tokių kaip skausmas, patinimas ir sustingimas, artritą dažnai lydi sudėtingesni ir specifiniai simptomai, kurie gali apsunkinti diagnozę.

 

1. Sąnarių skausmas

 

Skausmas yra labiausiai paplitęs artrito simptomas. Tai gali būti:

  • Ūmus ar lėtinis - iš pradžių skausmas dažnai būna epizodinis, bet laikui bėgant jis gali tapti pastovus;
  • Lokalizuotas arba išplitęs - vieniems žmonėms skauda vieną sąnarį, o kitiems jis gali paveikti kelis sąnarius vienu metu;
  • Sustiprėja judant - sergant osteoartritu, skausmas dažniausiai sustiprėja esant fiziniam aktyvumui, o esant uždegiminėms formoms, tokioms kaip reumatoidinis artritas, skausmas dažnai būna stipresnis ilsintis.

 

2. Patinimas ir paraudimas

 

Patinimas yra sąnario uždegimo pasekmė. Jį gali lydėti paraudimas ir šilumos pojūtis aplink pažeistą vietą. Šie simptomai ypač ryškūs sergant uždegiminiais artrito tipais, tokiais kaip podagra ir reumatoidinis artritas.

  • Periodinis arba pastovus - sergant podagra, priepuoliais gali atsirasti patinimas, o esant lėtinėms artrito formoms – pastovus;
  • Intensyvumas - kai kurios artrito rūšys, pavyzdžiui, septinis artritas, sukelia itin stiprų patinimą, ribojantį judėjimą.

 

3. Sąnarių standumas

 

Sąnarių standumas yra dar vienas dažnas simptomas. Tai ypač pastebima ryte arba po ilgo poilsio.

  • Rytinis sustingimas - būdingas reumatoidiniam artritui, rytinis sustingimas gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų;
  • Po poilsio - sustingimas po sėdėjimo ar gulėjimo būdingas sergant osteoartritu ir ankilozuojančiu spondilitu.

 

Sąnarių standumas

 

4. Sumažėjęs sąnarių mobilumas

 

Progresuojant artritui, mažėja sąnarių judrumas. Nukentėję žmonės gali patirti sunkumų atliekant kasdienę veiklą, pavyzdžiui:

  • Atidaromi stiklainiai;
  • Lipimas laiptais;
  • Vaikščiojimas ar pakilimas nuo kėdės.

 

Šis judesių diapazono sumažėjimas dažnai yra skausmo, uždegimo ir struktūrinių pažeidimų derinio rezultatas.

 

5. Sąnario deformacija

 

Sunkesniais ir pažengusiais atvejais artritas gali sukelti matomas sąnarių deformacijas. Tai ypač pasakytina apie reumatoidinį artritą ir psoriazinį artritą.

  • Pirštų deformacija - rankų sąnariai gali iškrypti, o tai labai trukdo atlikti smulkius judesius;
  • Gumbeliai ir mazgeliai - kai kurios artrito formos, pvz., reumatoidinis artritas, gali sukelti reumatoidinių mazgų susidarymą aplink sąnarius.

 

6. Sisteminiai simptomai

 

Kai kuriais atvejais artritas pažeidžia ne tik sąnarius, bet ir visą kūną. Tai gali būti:

  • Nuovargis - nuolatinis skausmas ir uždegimas gali sukelti išsekimo jausmą;
  • Karščiavimas - dažnas simptomas sergant uždegiminiais artrito tipais, ypač reaktyviuoju artritu ir septiniu artritu;
  • Apetito ir svorio netekimas - sisteminis uždegimas gali paveikti medžiagų apykaitą ir apetitą.

 

4. Kaip atsiranda artritas? Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai

 

Artritą gali sukelti keli veiksniai, kurie sąveikauja kompleksiškai. Jie gali būti genetiniai, aplinkos, mechaniniai arba susiję su gyvenimo būdu.

 

Genetinis polinkis

Genetinis polinkis vaidina svarbų vaidmenį vystant kai kuriuos artrito tipus, tokius kaip reumatoidinis artritas, podagra ir ankilozuojantis spondilitas.

 

Pažengęs amžius

Senstant tikimybė susirgti artritu didėja.

 

Sąnarių sužalojimai ar trauma

Sąnarių pažeidimai gali sukelti artrito išsivystymą net praėjus keleriems metams po jų atsiradimo.

 

Autoimuninės ligos

Sergant autoimuninėmis artrito formomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas ir vilkligė, imuninė sistema atakuoja savo audinius, įskaitant sąnarius, sukeldama uždegimą, skausmą ir pažeidimus.

 

Infekcijos

Bakterijos, virusai ar grybeliai gali sukelti sąnarių uždegimą, tiesiogiai atakuodami sąnario audinį. Infekcijų sukeltos artrito formos, tokios kaip septinis artritas ir reaktyvusis artritas, yra gana retos.

 

Gyvenimo būdas

Prie artrito išsivystymo prisideda daugelis gyvenimo būdo aspektų – nejudrus gyvenimo būdas, netinkama mityba (vitamino D ir kalcio trūkumas, per didelis cukraus, druskos ar sočiųjų riebalų vartojimas), rūkymas.

 

Hormoniniai pokyčiai

Hormoniniai pokyčiai vaidina svarbų vaidmenį vystantis kai kurioms artrito rūšims, nes jie gali turėti įtakos uždegiminiams procesams organizme ir imuninės sistemos veiklai.

Pavyzdžiui, moterims didesnė tikimybė susirgti reumatoidiniu artritu, ypač hormonų pusiausvyros sutrikimo laikotarpiais, pvz., nėštumo, gimdymo laikotarpiu ir menopauzės metu.

 

Hormoniniai pokyčiai

 

Nutukimas

Antsvoris yra vienas iš pagrindinių osteoartrito rizikos veiksnių, nes jis didina sąnarių apkrovą.

 

Metabolizmo sutrikimai

Metaboliniai sutrikimai gali prisidėti prie tam tikrų tipų artrito išsivystymo. Dažniausia būklė yra podagra, kai dėl didelio šlapimo rūgšties kiekio kraujyje sąnariuose susidaro kristalai.

 

5. Kaip diagnozuojamas artritas?

 

Norint diagnozuoti artritą, reikia kartu peržiūrėti paciento ligos istoriją, atlikti fizinę apžiūrą ir atlikti specializuotus tyrimus.

 

1. Medicininė apžiūra

Gydytojas surinks informaciją apie paciento simptomus, ligos istoriją ir gyvenimo būdą. Tai apima:

  • Simptomų aprašymas - skausmo ir sustingimo trukmė, intensyvumas ir pradžios laikas;
  • Ligos istorija - duomenų apie ankstesnes ligas, traumas ir artrito ar autoimuninių ligų šeimos istoriją rinkimas;
  • Fizinė apžiūra - gydytojas apžiūri pažeistus sąnarius, ar nėra patinimo, paraudimo, šilumos ir deformacijos požymių. Taip pat tikrinamas judesių diapazonas.

 

2. Vaizdo tyrimai

Vaizdo tyrimai yra pagrindinė diagnostikos priemonė, nes jie suteikia aiškų vaizdą apie struktūrinius sąnarių pokyčius. Naudojamos įvairios technologijos:

  • Rentgeno spinduliai - dažniausiai naudojamas būdas nustatyti kaulų pokyčius, tokius kaip sąnario tarpo susiaurėjimas, osteofitų buvimas ar deformacijos;
  • MRT (magnetinio rezonanso tomografija) - suteikia išsamesnį minkštųjų audinių, tokių kaip kremzlės, sausgyslės ir raumenys, vaizdą;
  • Ultragarsas - dažnai naudojamas uždegimui ir skysčių kaupimuisi sąnariuose nustatyti;
  • KT (kompiuterinė tomografija) - tinka sudėtingesniems atvejams, ypač esant ankiloziniam spondilitui ar sąnarių traumoms.

 

3. Laboratoriniai tyrimai

Laboratoriniai tyrimai padeda patvirtinti diagnozę ir nustatyti konkretų artrito tipą. Dažniausiai naudojami testai apima:

  • Reumatoidinio faktoriaus (RF) tyrimas - padeda diagnozuoti reumatoidinį artritą;
  • Antinukleariniai antikūnai (ANA) - nustato autoimunines ligas, tokias kaip vilkligė ir reumatoidinis artritas;
  • C reaktyvusis baltymas (CRP) ir eritrocitų nusėdimo greitis (ESR) - uždegimo organizme rodikliai;
  • Šlapimo rūgšties tyrimai - podagrai diagnozuoti;
  • Sąnario skysčių analizė - aspiracijos būdu gydytojas paima sąnario skysčio mėginį, kad patikrintų, ar nėra kristalų, ar nėra infekcijų ar uždegimo.

 

Laboratoriniai tyrimai

 

4. Diferencinė diagnostika

Diagnozuojant artritą reikia atmesti kitas sąlygas, kurios gali sukelti panašius simptomus. Tai apima:

  • Infekcinės ligos (pvz., Laimo liga arba sepsis);
  • medžiagų apykaitos sutrikimai (pvz., podagra arba pseudopodagra);
  • Degeneracinės ligos (pvz., osteoporozė ar sausgyslių uždegimas).

 

5. Simptomų sekimas

Kai kuriais atvejais, norint nustatyti galutinę diagnozę, reikia nuolat stebėti simptomus. Gydytojas gali stebėti:

  • Kaip vystosi simptomai;
  • Kaip organizmas reaguoja į pradinį gydymą;
  • Jei atsiranda naujų simptomų, kurie gali suteikti daugiau aiškumo apie artrito tipą.

 

Patarimai pacientams diagnostikos metu

 

Pacientai vaidina aktyvų vaidmenį diagnostikos procese. Kad rezultatai būtų tikslesni, svarbu:

  • Laikykite simptomų dienoraštį - rašykite skausmą, sustingimą ir kaip jie kinta per dieną;
  • Teikti informaciją apie šeimos ligos istoriją;
  • Pateikite informaciją apie gyvenimo būdą, įskaitant mitybą, fizinį aktyvumą ir galimus sužalojimus.

 

Ankstyvos diagnostikos svarba

 

Ankstyva artrito diagnozė yra labai svarbi, nes:

  • Tai leidžia pradėti gydymą prieš atsirandant negrįžtamam sąnario pažeidimui;
  • Tai sumažina rimtų komplikacijų, tokių kaip deformacijos ar sisteminis uždegimas, riziką;
  • Tai pagerina gyvenimo kokybę laiku įsikišus.

 

6. Kaip gydomas artritas?

 

Artrito gydymas skirtas skausmui malšinti, sąnarių funkcijai gerinti ir tolesnei žalai išvengti. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo artrito tipo, jo sunkumo ir individualių paciento savybių.

 

Vaistai

 

Vaistų terapija yra pagrindinė artrito gydymo dalis. Priklausomai nuo ligos tipo ir sunkumo, tai apima skirtingas vaistų klases:

  • Skausmą malšinantys vaistai - pavyzdžiui, paracetamolis, kuris malšina skausmą, bet nesumažina uždegimo;
  • Vaistai nuo uždegimo (NVNU) - Ibuprofenas arba naproksenas mažina ir skausmą, ir uždegimą;
  • Kortikosteroidai - vartojami esant sunkiam uždegimui injekcijomis arba tabletėmis, pvz., prednizonu;
  • Ligą modifikuojantys antireumatiniai vaistai (DMARD) - metotreksatas ir sulfasalazinas padeda sulėtinti reumatoidinio artrito ligos progresavimą;
  • Biologiniai vaistai - tai naujesni vaistai, tokie kaip adalimumabas ir etanerceptas, kurie blokuoja specifinius uždegiminius procesus.

 

Vaistai

 

Fizioterapija

 

Fizioterapija yra neatsiejama gydymo dalis, ypač sergant lėtinėmis artrito formomis. Tai padeda:

  • Pagerinti mobilumą - atliekant pratimus, kurie padidina judesių diapazoną;
  • Stiprinti raumenis - stipresni raumenys gali sumažinti sąnarių apkrovą;
  • Skausmo malšinimas - naudojami tokie metodai kaip ultragarsas, elektrinė stimuliacija ir termoterapija.

 

Chirurgija

 

Jei konservatyvūs metodai neduoda rezultatų, gali prireikti chirurginio gydymo:

  • Sąnarių pakeitimas (artroplastika) - dažniausiai naudojamas esant sunkiam kelių ar klubų osteoartritui;
  • Artroskopija - minimaliai invazinė procedūra, skirta pašalinti pažeistus audinius ar skysčius iš sąnario;
  • Sąnarių suliejimas (artrodezė) - naudojamas sąnariams stabilizuoti, kai kiti metodai neveiksmingi.

 

Alternatyvi medicina

 

Kai kurie pacientai palengvėja taikydami alternatyvius metodus, kurie gali būti naudojami kaip įprastinio gydymo papildymas:

  • Akupunktūra - mažina skausmą ir skatina kraujotaką paveiktose vietose;
  • Homeopatija - vartojama kai kurių artrito tipų simptomams palengvinti;
  • Papildai - gliukozaminas, chondroitinas ir kurkuminas gali padėti sumažinti uždegimą ir palaikyti kremzlę.

 

7. Kokios natūralios žolelės padeda nuo artrito

 

Žolelės yra natūralus būdas palengvinti artrito simptomus. Jie gali sumažinti uždegimą, sumažinti skausmą ir palaikyti sąnarių sveikatą.

 

1. Ciberžolė

Ciberžolėje esantis kurkuminas turi stiprių priešuždegiminių savybių, kurios gali sumažinti uždegimą ir skausmą sergant osteoartritu ir reumatoidiniu artritu.

Pridėti į maistą, gerti kaip arbatą arba vartoti kaip maisto papildą.

 

Ciberžolė

 

2. Imbiere 

Imbiere yra gingerolių ir chagaolių, kurie mažina uždegimą ir gerina sąnarių kraujotaką.

Taikyti an Tepalas nuo sąnarių skausmo kurioje imbieras yra vienas pagrindinių ingredientų, ruoškite arbatą arba dėkite kaip prieskonį į patiekalus.

 

3. Arnika

Arnika malšina skausmą ir mažina uždegimą, kai naudojama lokaliai.

Naudokite Tepalai arba aliejai su arnikos ekstraktu pažeistiems sąnariams masažuoti.

 

4. Comfrey

Comfrey padeda regeneruoti kremzles ir malšina skausmą.

Naudokite Comfrey Tepalai arba lokaliai kompresai ant skausmingų sąnarių.

 

5. Dilgėlė

Turtingas silicio ir mineralų, Dilgėlė stiprina kaulus ir sąnarius, malšina skausmą ir mažina uždegimą.

Gerkite dilgėlių arbatą arba naudokite šviežius lapus kompresams.

 

Dilgėlė

 

6. Kiaulpienė

Kiaulpienėse esantys antioksidantai ir mineralai palaiko sąnarių sveikatą, detoksikuoja organizmą ir mažina uždegiminius procesus.

Iš džiovintų lapų paruoškite arbatą arba Kiaulpienės šaknis. Taip pat į salotas galite įdėti šviežių lapų.

 

8. Išvada

 

Artritas yra liga, kuria serga milijonai žmonių ir kuriai reikia ypatingo dėmesio bei priežiūros. Žinodami simptomus, priežastis ir gydymo galimybes, labai svarbu sėkmingai valdyti būklę.

Ankstyva diagnozė, tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali žymiai sumažinti skausmą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Nepriklausomai nuo artrito tipo, konsultacija su specialistu ir individualus požiūris yra labai svarbūs norint veiksmingai valdyti ligą.

 

ŠALTINIAI:

1. Mayo Clinic: Arthritis - Symptoms and Causes (14.02.2025)
2. Arthritis Foundation: What Is Arthritis? (14.02.2025)