Kaip Atpažinti ir Gydyti Vidinį Hemorojų?

Vidinis hemorojus yra viena iš tų temų, apie kurias žmonės retai diskutuoja atvirai, dažniausiai dėl diskomforto, susijusio su jų vieta ir simptomais.
Daugelis žmonių ilgą laiką gyvena su vidiniu hemorojumi, nesuvokdami, kas tiksliai juos sukelia ir kaip su jais kovoti. Jie dažnai painiojami su kitomis sąlygomis, o kartais net ignoruojami, kol sukelia didelį diskomfortą ar rimtų komplikacijų.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas yra vidinis hemorojus, kas jį sukelia, simptomus, kiek laiko jis trunka ir kaip juos gydyti.
Turinio lentelė
1. Kas yra Vidinis Hemorojus?
Vidinis hemorojus yra natūralios žmogaus kūno anatomijos dalis. Kiekvienas turi hemorojaus pagalvėles – struktūras, sudarytas iš jungiamojo audinio, kraujagyslių ir lygiųjų raumenų, esančių tiesiosios žarnos srityje.
Problemos kyla, kai šios pagalvėlės padidėja ir pradeda kelti diskomfortą. Šis padidėjimas gali būti susijęs su padidėjusiu spaudimu tiesiojoje žarnoje, audinių elastingumo praradimu arba atraminių raumenų susilpnėjimu.
Skirtingai nei Išoriniai Hemorojus, vidiniai hemorojus yra ne po oda aplink išangę, o giliau po tiesiosios žarnos gleivine. Ankstyvosiose stadijose jie dažniausiai nesukelia skausmo, nes šioje srityje yra mažiau nervų galūnėlių.
Vidinis hemorojus ne visada vystosi linijiškai – jie gali ilgai išlikti lengvos stadijos, o paskui staiga pasunkėti, pavyzdžiui, po fizinio krūvio, ligos ar staigaus mitybos pakeitimo.
2. Vidinis Hemorojaus priežastys
Vidinis hemorojaus priežastys nėra vienodos kiekvienam žmogui. Tam įtakos turi ir fiziniai, ir genetiniai veiksniai.
Štai keletas veiksnių, lemiančių vidinio hemorojaus atsiradimą:
Paveldimumas
Kai kurie žmonės gimsta su silpnesnėmis venų sienelėmis arba silpnesniu jungiamuoju audiniu tiesiosios žarnos srityje.
Genetinis polinkis didina hemorojaus atsiradimo tikimybę jauname amžiuje.
Sutrikusi kraujotaka dubens srityje
Ilgas sėdėjimas, ypač nejudančioje padėtyje, sukelia kraujo stagnaciją apatinėje kūno dalyje.
Taip susidaro sąlygos tiesiosios žarnos venoms išsiplėsti ir formuotis vidiniam hemorojui.
Hormoniniai pokyčiai
Moterims, ypač nėštumo ar menstruacijų metu, dėl hormonų disbalanso venų sienelės gali atsipalaiduoti.
Tai padidina hemorojaus problemų riziką, net jei nėra kitų veiksnių.
Mažas fizinis aktyvumas
Dėl sėslaus gyvenimo būdo susilpnėja pilvo ir dubens raumenys.
Tai apsunkina tuštinimąsi ir padidina vidinį spaudimą.
Neteisinga tualeto tvarka
Dažnas išmatų susilaikymas dėl laiko ar tinkamų sąlygų stokos gali sukelti nuolatinį vidurių užkietėjimą.
Tai sukuria įprotį įsitempti tuštinimosi metu, o tai pažeidžia tiesiosios žarnos venas.
Stresas ir psichinė įtampa
Nors tai gali atrodyti stebėtinai, lėtinis stresas veikia virškinimą ir peristaltiką.
Kai patiriamas stresas, organizmas išskiria hormonus, kurie gali sutrikdyti normalų tuštinimąsi ir sukelti mėšlungį, pilvo pūtimą ir vidurių užkietėjimą – netiesioginius hemorojaus vystymosi veiksnius.
Amžius
Senstant audinių elastingumas mažėja. Venos lengviau išsiplečia ir tampa jautresnės spaudimui.
Štai kodėl vidinis hemorojus dažniau pasireiškia sulaukus 40 metų.
3. Kokie yra Vidinis Hemorojaus simptomai?
Vidinis hemorojaus simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo būklės stadijos ir individualaus žmogaus jautrumo. Kartais jie beveik nepastebimi, o kartais sukelia rimtą diskomfortą.
1. Nedidelis kraujavimas tuštinimosi metu
Kraujavimas yra dažniausiai pastebimas simptomas. Paprastai ant tualetinio popieriaus, unitazo arba išmatų paviršiaus pastebimi keli lašai ryškiai raudono kraujo.
Svarbi kraujo spalva – sergant vidiniu hemorojumi jis visada šviežias, nes ateina iš paviršinių kraujagyslių, netoli tiesiosios žarnos galo.
Daugelį žmonių gąsdina kraujas, tačiau hemorojus retai sukelia gausų kraujavimą. Tačiau kraujavimas neturėtų būti ignoruojamas, nes tai taip pat gali būti kitų ligų, tokių kaip išangės įtrūkimas ar net gaubtinės žarnos vėžys, simptomas.
2. Niežulys ir dirginimas išangės srityje
Ši būklė atsiranda dėl gleivių išsiskyrimo arba nedidelio išmatų nutekėjimo.
Gleivinė, dengianti vidinį hemorojų, gali išskirti sekretą, kuris dirgina odą aplink išangę, ypač ilgai sėdint ar dėvint aptemptus drabužius.
Niežėjimas dažnai pablogėja naktį arba po tuštinimosi. Jei žmogus pradeda kasytis, jis gali pažeisti odą ir sukelti antrines infekcijas ar uždegimą.
3. Nevisiško žarnyno ištuštinimo pojūtis
Daugelis žmonių, sergančių vidiniu hemorojumi, praneša apie jausmą, kad jų žarnynas nėra visiškai ištuštėjęs, net ir po tuštinimosi.
Šis pojūtis atsiranda dėl fizinių hemoroidinių mazgų buvimo tiesiosios žarnos kanale, kurie gali sukelti „apgaulingą“ likučių jausmą.
Dėl to pacientai dažnai be jokio realaus poreikio grįžta į tualetą, o tai savo ruožtu prisideda prie dar didesnės įtampos ir būklės pablogėjimo.
4. Sunkumas ar spaudimas tiesiosios žarnos srityje
Žmonės šį jausmą apibūdina kaip „gumbelį“, „spaudimą“ ar „patinimą“ apatinėje tiesiosios žarnos dalyje.
Tai ypač pastebima po ilgo sėdėjimo, mankštos ar valgymo, dėl kurio žarnynas išsiskleidžia.
Šis spaudimas yra ne skausmas, o diskomfortas, kuris laikui bėgant gali tapti įkyrus ir sutrikdyti normalų gyvenimo ritmą.
5. Periodinis hemorojaus išsikišimas už išangės (prolapsas)
Būklei progresuojant, tuštinimosi metu iš išangės gali „iššokti“ vidiniai hemorojus. Iš pradžių tai atsitinka tik stipriai įtempus, o mazgai atsitraukia patys.
Tačiau laikui bėgant jie gali likti lauke ilgiau, juos reikia atitraukti rankiniu būdu, o sunkiausiais atvejais gali išvis nebegrįžti. Prolapsas yra rimtas būklės pablogėjimo požymis ir dažnai reikalauja medicininės intervencijos.
6. Gleivių nutekėjimas
Gleivės yra lipnus, bespalvis arba šiek tiek gelsvas skystis, išsiskiriantis iš vidinio hemorojaus gleivinės ir galintis nutekėti per išangę, ypač vaikštant, įsitempus ar po tuštinimosi.
Nutekėjimas sukelia drėgmės, lipnumo jausmą, kartais nemalonų kvapą, kuris sukuria socialinį diskomfortą ir apsunkina asmens higieną.
7. Dažnas noras tuštintis (tenezmas)
Nors viduriai jau tušti, išsiplėtęs hemorojus tiesiojoje žarnoje gali mus įtikinti, kad reikia apsilankyti tualete.
Ši būklė vadinama tenezmu. Tai lemia pasikartojančius, bet nesėkmingus bandymus tuštintis ir papildomą įtempimą, kuris pablogina būklę ir gali sukelti kraujavimą ar prolapsą.
8. Lengvas skausmas ar diskomfortas (vėlesniuose etapuose)
Nors ankstyvosios vidinio hemorojaus stadijos skausmo nesukelia, komplikacijos gali sukelti deginantį, nuobodų, aštrų ar veriantį skausmą.
Paprastai tai atsitinka, kai yra:
- Hemorojaus pažeidimas už išangės ribų;
- Uždegimas;
- Trombo (kraujo krešulio) atsiradimas.
Tada simptomai sustiprėja ir dažnai prireikia medikamentinio gydymo ar net operacijos.
9. Padidėjęs jautrumas tiesiosios žarnos srityje
Kai kurie žmonės sėdėdami, ypač ant kietų paviršių, jaučia nemalonų „smeigtuką ir adatą“, veržimą ar net skausmą. Pasidaro sunku ilgą laiką sėdėti vietoje.
Kitais atvejais net prausimasis pasinaudojus tualetu sukelia nemalonius pojūčius, o dėvint aptemptus apatinius ar drabužius būklė dar labiau pablogėja.
Šie simptomai gali pasireikšti atskirai arba kartu. Kartais jie atsiranda su pertraukomis, o kitais atvejais – nuolat.
Svarbu atkreipti dėmesį net į lengvus požymius, kad hemorojus neperaugtų į sunkesnę formą.
4. Vidinis Hemorojaus laipsniai
Vidinis hemorojus vystosi palaipsniui ir pereina keturis pagrindinius laipsnius / etapus. Kiekvienam laipsniui būdingi skirtingi simptomai, diskomforto laipsnis ir gydymo poreikis.
I etapas - pradinis etapas
Hemorojus vis dar yra mažas ir apsiriboja tiesiosios žarnos kanalu. Jie neatsiranda už išangės ribų.
Simptomai:
- Lengvas ir epizodinis kraujavimas tuštinimosi metu;
- Lengvo diskomforto ar sunkumo jausmas tiesiojoje žarnoje;
- Niežulys dėl gleivių išsiskyrimo;
- Matomų hemoroidinių mazgų nebuvimas;
- Be jokių simptomų, būklė nustatoma atsitiktinai atliekant įprastinį tyrimą.
Šiame etape lengviausia kontroliuoti būklę keičiant gyvenimo būdą ir mitybą.
II etapas - Vidutiniškai pažengęs etapas
Tuštinimosi metu hemorojiniai mazgai išsikiša už išangės, bet vėliau spontaniškai atsitraukia.
Simptomai:
- Dažnesnis kraujavimas, ypač su kietomis išmatomis;
- Matomas mazgų prolapsas įtempimo metu;
- Niežulys ir dirginimas išangės srityje;
- Nedidelis gleivių ir drėgmės nutekėjimas ant apatinių drabužių;
- Svetimkūnio pojūtis tuštinimosi metu;
- Protarpinis diskomfortas, pablogėjimas ilgai sėdint ar fizinio krūvio metu.
Šiame etape gydymas yra konkretesnis – gali būti skiriami vaistai ir minimaliai invazinės procedūros.
III etapas - pažengęs etapas
Hemorojus išsikiša iš išangės tuštinimosi ar tempimo metu ir savaime neatsitraukia. Reikalingas rankinis įtraukimas.
Simptomai:
- Intensyvesnis kraujavimas ir „išsipūtimo“ jausmas aplink išangę;
- Reikia rankiniu būdu atitraukti po kiekvieno tuštinimosi;
- Dažnas spaudimo, įtampos ir „pilnumo“ jausmas tiesiojoje žarnoje;
- Padidėjusi gleivių sekrecija;
- Nuolatinis niežėjimas ir dirginimas;
- Mazgų uždegimas ir patinimas;
- Skausmingas sėdėjimas ar fizinis aktyvumas.
Čia sunku pasikliauti vien tik namų gynimo priemonėmis. Dažnai reikalinga specializuota intervencija, tokia kaip perrišimas ar skleroterapija.
IV etapas - sunki, lėtinė stadija
Hemorojus visam laikui yra už išangės ribų (jie tampa išoriniais) ir negali būti atitraukti net rankiniu būdu. Jie gali įstrigti arba užsidegti.
Simptomai:
- Nuolatinis iškilimas už išangės, kartais tamsiai mėlynos arba violetinės spalvos;
- Aštrus arba tvinkčiojantis skausmas, ypač suspaudus;
- Sunkus kraujavimas su kiekvienu tuštinimosi metu;
- Sunkus gleivių išsiskyrimas, sukeliantis drėgmę ir dirginimą;
- Antrinių infekcijų, opų ar trombozės rizika;
- Sutrikusi gyvenimo kokybė – skausmas vaikštant, sėdint, dėvint apatinius;
- Socialinis ir emocinis diskomfortas.
Daugeliu atvejų šiam laipsniui reikalinga chirurginė intervencija – klasikinė chirurgija arba modernios technikos, tokios kaip THD (transanalinė dearterizacija).
5. Kiek laiko trunka Hemorojus?
Hemorojaus trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių – jų tipo (vidinio ar išorinio), stadijos, gydymo metodo, taip pat nuo individualios organizmo būklės. Kai kurie atvejai greitai išsprendžiami, o kiti tampa lėtine problema.
1. Ūminis hemorojus - nuo kelių dienų iki 2 savaičių
Lengvi vidinio hemorojaus atvejai (I stadija) gali išnykti per 2–5 dienas laikantis tinkamos mitybos ir poilsio.
Jei imamasi priemonių pasireiškus pirmiesiems simptomams – padidintas skaidulų suvartojimas, skysčių vartojimas, streso vengimas – simptomai gerokai sumažėja per savaitę.
Negydant net lengvi atvejai gali išlikti ilgiau arba pereiti į kitą etapą.
2. Vidutinio sunkumo hemorojus - nuo 1 iki 4 savaičių
Sergant II ar III stadijos vidiniu hemorojumi, simptomai dažniausiai nepraeina savaime.
Vartojant vietinio poveikio vaistus (žvakutes, tepalus), šiltas vonias, tinkamą mitybą, pagerėjimas pasireiškia per 2-3 savaites.
Jei pagerėjimo nėra, rekomenduojamos minimaliai invazinės procedūros – jos sutrumpina atsigavimo laikotarpį iki 5-10 dienų po intervencijos.
3. Lėtinis hemorojus - mėnesiai ar metai
III ir IV stadijos vidinis hemorojus, negydomas, gali išlikti ilgą laiką – net metus.
Simptomai gali pasireikšti periodiškai – paūmėjus vidurių užkietėjimui, gausiai pavalgius, streso ar ilgai stovint.
Lėtinės formos atveju dažnai reikalingas chirurginis gydymas, po kurio atsigavimo laikotarpis yra apie 2–6 savaites.
4. Po gydymo - pasveikimas ir pasikartojimas
Tinkamai gydant, simptomai gali visiškai išnykti, tačiau yra rizika, kad jie pasikartos, jei nebus pakeistas gyvenimo būdas.
Net ir po operacijos reikia ilgalaikės profilaktikos: skaidulų, mankštos, vandens, geros higienos.
Pirmosios 1-2 savaitės po medicininės intervencijos dažniausiai būna sunkiausios, tačiau pilnas pasveikimas pasiekiamas per mėnesį.
6. Vidinis Hemorojaus Gydymas
Vidinio hemorojaus gydymas priklauso nuo vystymosi stadijos, simptomų dažnumo ir bendros paciento sveikatos. Daugeliu atvejų požiūris yra laipsniškas – pradedant švelnesnėmis priemonėmis ir pereinant prie procedūrų bei operacijos, jei reikia.
Konservatyvus gydymas (pradinis požiūris)
Tai pirmasis gydymo etapas ir daugiausia naudojamas I ir II laipsnio vidiniam hemorojui gydyti.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Padidėjęs skaidulų suvartojimas per vaisius, daržoves, nesmulkintus grūdus;
- Padidinkite skysčių suvartojimą – ne mažiau kaip 2 litrus per dieną;
- Vengti ilgo sėdėjimo ir fizinio krūvio;
- Supažindinti su saikingu fiziniu aktyvumu (vaikščiojimas, joga, plaukimas).
Farmakologiniai agentai
- Žvakutės (žvakutės) - yra medžiagų, mažinančių uždegimą ir kraujavimą;
- Kremai ir tepalai - malšina niežulį, vėsina ir sutraukia kraujagysles;
- Venotonikai (tabletės) - stiprina venų sienelę ir gerina kraujotaką.
Šiltos sėdimos vonios
- 10-15 minučių kelis kartus per dieną drungname vandenyje – ramina gleivinę ir mažina įtampą.
Minimaliai invazinės procedūros (be operacijos)
Šios procedūros taikomos esant labiau užsispyrusiam II ir III stadijos hemorojui, kai konservatyvus gydymas nepadeda.
Guminės juostos perrišimas
- Dažniausiai naudojamas metodas;
- Prie hemorojaus pagrindo uždedamas guminis žiedas, kuris nutraukia kraujo tiekimą;
- Po kelių dienų mazgas išdžiūsta ir nukrenta;
- Procedūra yra greita ir beveik neskausminga, su trumpu atsigavimo periodu.
Skleroterapija
- Specialaus tirpalo suleidimas, dėl kurio venų sienelės susitraukia ir sulimpa;
- Tinka mažiems ir vidutiniams hemorojus;
- Nereikia anestezijos, atliekama ambulatoriškai.
Infraraudonųjų spindulių koaguliacija
- Infraraudonosios šviesos spindulys nukreipiamas į hemorojaus pagrindą;
- Šiluma „užsandarina“ kraujagyslę ir mazgas susitraukia;
- Metodas yra greitas, bet reikalauja kelių seansų.
Chirurginis gydymas (sunkiais ar lėtiniais atvejais)
III ir IV stadijos atvejais arba esant komplikacijoms, veiksmingiausias yra chirurginis gydymas.
Hemoroidektomija (klasikinė chirurgija)
- Hemorojaus pašalinimas ekscizijos būdu;
- Tinka dideliems ar pasikartojantiems mazgams;
- Veiksmingiausias metodas, bet su ilgesniu atsigavimo laikotarpiu (2-4 savaites).
THD (transanalinė hemoroidinė dearterializacija)
- Šiuolaikinė technika, naudojant Doplerį, siekiant nustatyti ir perrišti arterijas, maitinančias hemorojus;
- Minimaliai invazinis, greitas atsigavimas ir mažesnis skausmas.
Alternatyvūs ir papildomi gydymo būdai
- Fitoterapija – žolelių, turinčių veną stiprinančią ir priešuždegiminį poveikį, naudojimas (arklio kaštonas, hamamelis);
- Homeopatija ir natūralūs produktai – naudojami kai kurių pacientų, tačiau kintamo efektyvumo.
7. Kaip apsisaugoti nuo Vidinis Hemorojaus
Prevencija yra geriausias gydymas, nors vidinis hemorojus dažnai atsiranda be įspėjimo, daugelį rizikos veiksnių galima kontroliuoti.
Štai ką galite padaryti, kad jų išvengtumėte:
1. Sukurkite sveiką tuštinimosi rutiną
- Eik į tualetą iš pirmo karto – nedelsk. Laikymas išmatose sukelia sukietėjimą;
- Nepraleiskite tualete ilgiau nei 2-3 minutes – venkite naudotis telefonu ar skaityti, kurie prailgina jūsų viešnagę;
- Neįtempkite – jei reikia pasitempti, geriau padaryti pertraukėlę ir vėliau pabandyti dar kartą.
2. Koreguokite savo mitybą
- Kasdien į savo racioną įtraukite ląstelienos – avižų, lęšių, obuolių, moliūgų, viso grūdo duonos;
- Riboti maistą, kuris sukelia vidurių užkietėjimą: baltus ryžius, baltus miltus, keptą ir riebų maistą;
- Venkite aštrių prieskonių – jie dirgina gleivinę ir padidina simptomus, jei esate linkęs;
- Laikykitės reguliarios mitybos – valgymas tuo pačiu metu skatina natūralią peristaltiką.
3. Palaikykite gerą hidrataciją
- Išgerkite bent 1,5 – 2 litrus vandens per dieną – dehidratacija yra pagrindinis kietų išmatų veiksnys;
- Pradėkite dieną nuo stiklinės šilto vandens – tai suaktyvina žarnyno veiklą ir skatina jų judėjimą;
- Venkite besaikio kavos ir alkoholio vartojimo – jie turi diuretikų poveikį ir sukelia skysčių netekimą.
4. Reguliariai mankštinkitės
Sėdimas gyvenimo būdas yra pagrindinis rizikos veiksnys. Įtraukite bent 30 minučių mankštos kasdien:
- Vaikščiojimas;
- Joga;
- Lengva gimnastika
Venkite ilgo sėdėjimo – kelkitės ir judėkite kas 45-60 minučių, ypač dirbant biure.
Jei dirbate priešais kompiuterį, naudokite pagalvę su skylute (antihemorojus), kad sumažintumėte spaudimą tiesiajai žarnai.
5. Išlaikyti sveiką svorį
- Perteklinis svoris padidina spaudimą pilvo ir dubens venoms;
- Net vidutinis svorio metimas gali sumažinti tiesiosios žarnos venų įtampą;
- Venkite „yo-yo“ dietų – jos sutrikdo normalią žarnyno veiklą.
6. Apriboti svorio kėlimą
- Sunkių daiktų kėlimas, ypač be tinkamos technikos, smarkiai padidina intraabdominalinį spaudimą;
- Jei reikia fizinio krūvio, įkvėpkite prieš keldami ir iškvėpkite pastangų metu – tai apsaugo pilvą nuo per didelio spaudimo;
- Jei dažnai dirbate ar dirbate fiziškai, dėvėkite stabilizavimo diržą.
7. Rūpinkitės savo virškinimo sistema
- Vartokite probiotikus ar jogurtą su aktyviomis kultūromis – jie palaiko žarnyno floros pusiausvyrą;
- Venkite dažno vidurius laisvinančių vaistų vartojimo – organizmas gali prie jų „priprasti“ ir pats nustoti tuštintis;
- Po ligos, antibiotikų ar streso – atnaujinkite skaidulų ir probiotikų kiekį, kad atkurtumėte normalią žarnyno veiklą.
8. Laikykitės intymios ir analinės higienos
- Po tuštinimosi naudokite minkštą tualetinį popierių arba nusiplaukite vandeniu;
- Venkite kvapiųjų drėgnų servetėlių – jose yra cheminių medžiagų, kurios gali sudirginti vietą;
- Vietą laikykite sausą ir švarią – per didelė drėgmė sukelia dirginimą ir uždegimą.
8. Išvada
Vidinis hemorojus yra plačiai paplitusi problema, kuri gali atsirasti be aiškių simptomų arba sukelti didelį diskomfortą.
Jie pereina skirtingus vystymosi etapus ir reikalauja individualaus požiūrio į gydymą. Gydymo galimybės apima ir gyvenimo būdo pokyčius, ir specializuotas medicinines intervencijas.
Tačiau geriausia priemonė nuo jų išlieka prevencija – subalansuota mityba, mankšta, gera higiena ir reguliarus drėkinimas.
ŠALTINIAI:
1. Webmd: Hemorrhoids: Symptoms, Causes, and Treatment (25.05.2024)
2. Healthline: Causes of Hemorrhoids and Tips for Prevention (25.05.2024)
3. Mayo Clinic: Hemorrhoids: Symptoms (25.05.2024)