Kaip Atpažinti ir Gydyti Išorinį Hemorojųs?

Nors dažnai vengiama kalbėti apie išorinius hemorojus, milijonai žmonių visame pasaulyje yra realybė. Jie gali pasirodyti netikėtai ir sukelti didelį diskomfortą, tiek fizinį, tiek emocinį.

Problema susijusi ne tik su skausmu, bet ir su gėda, gėda ir kartais net baime, kurią jaučiame, kai tiksliai nežinome, kas su mumis vyksta.

Daugelis žmonių laiku nesikreipia pagalbos ir problema dažnai neįvertinama, kol simptomai tampa nepakeliami.

Šiame straipsnyje apžvelgsime viską, ką reikia žinoti apie išorinius hemorojus – kas tai yra, kodėl atsiranda, kaip ir kiek laiko reikia su juo kovoti.

 

 

1. Kas yra Išorinis Hemorojus?

 

Skirtingai nuo Vidinis Hemorojaus, kuris yra giliau tiesiojoje žarnoje ir dažnai nejaučiamas, išorinis hemorojus išsivysto tiesiai po oda aplink išangę. Tai daro juos ne tik matomus, bet ir apčiuopiamus palietus ar judant.

 

Jie susidaro, kai mažos venos perianalinėje srityje išsiplečia ir prisipildo krauju, dažnai dėl padidėjusio slėgio. Šios srities odoje gausu nervų galūnėlių, todėl išorinis hemorojus gali sukelti tiek daug diskomforto net ir menkiausiu dirginimu.

Išoriniai hemorojus gali būti labai įvairaus dydžio – kartais jie būna labai maži ir beveik nepastebimi, o kartais dideli ir labai patinę. Tam tikrais atvejais juose gali susidaryti krešulys (trombas), dėl kurio atsiranda būklė, žinoma kaip trombuotas išorinis hemorojus.

 

Svarbu pabrėžti, kad išorinis hemorojus ne visada yra ligos pasekmė. Jie gali atsirasti net sveikiems žmonėms po fizinio krūvio, staiga padidėjus spaudimui pilvo ertmėje ar ilgai stovint vienoje padėtyje.

Jie dažnai atsiranda visiškai netikėtai ir be ankstesnių hemorojaus problemų.

 

2. Kokios yra Išorinio Hemorojaus priežastys?

 

Išorinio hemorojaus priežastys yra daug ir dažnai kaupiasi laikui bėgant. Paprastai nėra vienos priežasties, o veiksnių, kurie palaipsniui silpnina venų sienelę išangės srityje, derinys.

 

Štai keletas priežasčių, dėl kurių atsiranda išorinis hemorojus:

 

1. Genetinis polinkis

 

Jei jūsų tėvai ar kiti šeimos nariai sirgo hemorojumi, tikimybė susirgti hemorojumi yra žymiai didesnė. Taip yra dėl įgimto kraujagyslių sienelių silpnumo arba sumažėjusio veninio audinio elastingumo.

 

2. Mažas fizinis aktyvumas

 

Nejudrus gyvenimo būdas ir judėjimo trūkumas lėtina kraujotaką, ypač apatinėje kūno dalyje. Tai padidina spaudimą venose ir sudaro sąlygas joms plėstis, o tai prisideda prie išorinių hemorojaus formavimosi.

Rizikingos profesijos apima tuos, kuriuose ilgai stovima ar sėdima, pavyzdžiui, vairuotojai, biuro darbuotojai ir kasininkai.

 

3. Hormoniniai pokyčiai ir nėštumas

 

 

Nėštumo metu moterys yra labiau linkusios išsivystyti hemorojus. Progesteronas atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, o auganti gimda daro papildomą spaudimą dubens veniniam tinklui.

Nėštumo metu vykstantys hormoniniai pokyčiai gali susilpninti venų sieneles, todėl jos tampa labiau pažeidžiamos išsiplėtimo. Gimdymo metu spaudimas ir įtempimas taip pat gali sukelti arba pabloginti hemorojus.

 

4. Netinkama dieta

 

Dieta, kurioje yra mažai skaidulų ir daug perdirbto maisto, sukelia kietas išmatas ir sunkumus tuštintis. Skaidulos padeda suminkštinti išmatas ir palengvina jų prasiskverbimą per žarnyną.

Per didelis aštraus maisto, alkoholio ir kofeino vartojimas gali sudirginti išangės gleivinę ir pabloginti būklę.

 

5. Stresas ir įtampa

 

Lėtinis stresas gali sukelti virškinimo sutrikimus, įskaitant lėtą virškinimą ir vidurių užkietėjimą. Kai patiriate stresą, jūsų kūnas išskiria hormonus, kurie gali sukelti virškinimo trakto problemų.

 

6. Dažnas vidurius laisvinančių vaistų vartojimas

 

Paradoksalu, bet nesaikingas ir nekontroliuojamas vidurius laisvinančių vaistų vartojimas gali sukelti žarnyno priklausomybę ir natūralaus tuštinimosi mechanizmo pablogėjimą.

Tai savo ruožtu padidina išangės apkrovą ir skatina išorinių hemorojaus vystymąsi.

 

7. Netaisyklinga laikysena tuštinantis

 

 

Šiuolaikinis tualetas reikalauja tuštinimosi sėdimoje padėtyje, o tai nėra pati natūraliausia žmogaus anatomijai. Tai veda prie tiesiosios žarnos kreivumo, todėl išmatos sunkiai išsiskiria.

Tai padidina pastangas, kurių reikia tuštintis, todėl padidėja spaudimas aplink išangę esančioms venoms. Šalyse, kur taikoma pritūpimo laikysena, hemorojus yra žymiai rečiau paplitęs.

 

8. Nuolatinis kosulys ar čiaudėjimas

 

Lėtinis kosulys, ypač rūkantiems ar sergantiems plaučių ligomis, sukelia pakartotinį ir ilgalaikį intraabdominalinio slėgio padidėjimą.

Tai daro tiesioginį spaudimą venų sistemai išangėje ir gali išsiplėsti bei pažeisti venų sieneles. Panašų poveikį turi ir dažnas, stiprus čiaudėjimas dėl alergijos.

 

9. Nutukimas

 

Per didelis kūno svoris, ypač pilvo srityje, sukuria nuolatinį spaudimą dubens organams ir kraujotakos sistemai. Žmonėms, turintiems didelį nutukimo laipsnį, venų nutekėjimas iš išangės tampa sunkus.

Tai veda prie kraujo stagnacijos venose ir sudaro sąlygas hemorojaus formavimuisi. Problema dar rimtesnė, kai nutukimas derinamas su sėsliu gyvenimo būdu.

 

10. Pernelyg dažnos ar ilgos kelionės į tualetą

 

Kai kurie žmonės turi įprotį ilgą laiką praleisti tualete – skaityti, žiūrėti į telefoną ar tiesiog atsipalaiduoti. Tačiau tai pailgina išangės ir tos srities venų spaudimą.

Įprotis „įtempti“ net ir tada, kai nėra poreikio, yra ypač žalingas – tai veda prie venų sienelių pertempimo ir padidina išorinio hemorojaus riziką.

 

11. Sunkus fizinis darbas arba sunkus kėlimas

 

 

Svorį nešantis darbas ar sportas padidina vidinį spaudimą pilve. Kai tai nutinka dažnai ir be tinkamos technikos, krūvis perkeliamas į tiesiosios žarnos sritį.

Tai yra dažna išorinio hemorojaus priežastis vyrams, kurie reguliariai lankosi sporto salėje, bet netinkamai kvėpuoja arba pervargsta.

 

12. Dehidratacija ir mažas skysčių suvartojimas

 

Dėl nepakankamo vandens kiekio organizme išmatos tampa kietos ir sausos. Dėl to sunku tuštintis ir reikia daugiau įtempti, o tai tiesiogiai daro spaudimą išangės venoms.

Dehidratacija taip pat turi įtakos kraujagyslių elastingumui, todėl jos tampa labiau pažeidžiamos.

 

13. Didėjantis amžius

 

Senstant kūno audiniai ir kraujagyslės palaipsniui praranda savo elastingumą. Tai ypač pasakytina apie analinę sritį.

Taip pat mažėja tarpvietės raumenų tonusas, o tai taip pat padidina hemorojaus išsivystymo riziką, ypač jei kartu su kitais rizikos veiksniais, tokiais kaip vidurių užkietėjimas ir mažas fizinis aktyvumas.

 

3. Išorinio Hemorojaus simptomai

 

Išorinio hemorojaus simptomai gali būti labai įvairūs – nuo ​​lengvo diskomforto iki stipraus skausmo, kuris sutrikdo normalų gyvenimo ritmą.

 

1. Skausmas ir diskomfortas

 

Skausmas yra vienas iš būdingiausių išorinio hemorojaus simptomų. Jis gali būti aštrus ir intensyvus, ypač esant trombuotam hemorojui, kai hemoroidinėje venoje susidaro kraujo krešulys.

Skausmas gali padidėti sėdint, judant ar tuštinantis.

 

 

2. „Sunkumo“ ar įtampos jausmas analinėje srityje

 

Šis pojūtis dažnai apibūdinamas kaip svetimkūnis arba spaudimas srityje aplink išangę. Pacientai praneša, kad jaučiasi taip, tarsi „kažkas yra“, net tada, kai jie nepatiria skausmo.

 

3. Nedidelis patinimas ar gumbas, kuris jaučiamas palietus

 

Išorinis hemorojus dažnai jaučiasi kaip maži gabalėliai ar mazgeliai po oda. Jie gali būti įvairaus dydžio ir minkštumo, priklausomai nuo to, ar yra uždegimas ar trombozė.

Paprastai jie yra prie pat išangės angos ir gali padidėti fizinio krūvio metu ar sėdint.

 

4. Iš išangės nutekėjo gleivės arba drėgmė

 

Tai rečiau pasitaikantis simptomas, tačiau pasireiškęs sukelia nuolatinio drėkinimo ar „nutekėjimo“ pojūtį.

Gleivės gali sudirginti šios srities odą ir sukelti niežulį ar bėrimus. Kai kurie žmonės tai klaidingai laiko išangės įtrūkimu ar infekcija.

 

5. Sudirginimas skalbiant ar džiovinant

 

Išorinis hemorojus gali reaguoti į higienos įpročius, tokius kaip plovimas ar valymas tualetiniu popieriumi, su deginimo ar aštriu pojūčiu. Net švelnus prisilietimas rankšluosčiu gali sukelti skausmą.

 

6. Sunku sėdėti ar užsiimti fizine veikla

 

Žmonės su didesniu išoriniu hemorojumi dažnai jaučia didelį diskomfortą sėdėdami, ypač ant kietų paviršių. Jie taip pat gali turėti problemų vaikščiodami, važinėdami dviračiu ar net ilgai stovėdami.

 

 

7. Pasikeitęs pojūtis tuštinantis

 

Net jei skausmo nėra, žmonės, sergantys išoriniu hemorojumi, dažnai praneša, kad po to jaučiasi nepilnas tuštinimasis arba lengvas skausmas.

 

8. Niežulys ir dirginimas

 

Niežulys aplink išangę yra dažnas išorinio hemorojaus simptomas. Nuolatinė trintis ir drėgmė šioje srityje gali sustiprinti niežulį ir sukelti tolesnį dirginimą bei uždegimą.

 

9. Kraujavimas

 

Paprastai tai stebima tuštinimosi metu, kai kietos išmatos praeina pro išangę ir pažeidžia varikozines venas.

Kraujavimas gali būti nestiprus, ant tualetinio popieriaus gali būti nedideli kraujo lašeliai, arba gausesnis, kai unitazo dubenyje yra didesni kraujo kiekiai.

 

10. Uždegimas ir paraudimas

 

Paraudimas ir patinimas yra audinių sudirginimo ir uždegimo pasekmė. Tai gali lydėti deginimo pojūtis ir padidėjęs odos jautrumas.

 

Šie simptomai ne visada pasireiškia tuo pačiu metu. Pradinėse stadijose gali būti stebimas tik vienas iš jų, tačiau būklei progresuojant diskomfortas kaupiasi ir daro įtaką kasdieniam gyvenimui.

 

4. Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

 

Nors daugelį išorinių hemorojaus atvejų galima palengvinti gydant namuose, yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją.

 

Štai konkretūs atvejai, kuriais neturėtumėte dvejoti:

 

Nuolatinis arba sunkus kraujavimas

 

Jei tualetiniame dubenyje, ant tualetinio popieriaus ar išmatose pastebėjote kraujo ir tai kartojasi, laikas kreiptis į gydytoją.

Nors kraujavimas dažnai kyla dėl hemorojaus, tai taip pat gali būti rimtesnių ligų, pvz., išangės įtrūkimų, polipų ar net gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio, simptomas. Tik apžiūra ir galbūt papildomi tyrimai gali pateikti galutinį atsakymą.

 

Stiprus, pulsuojantis skausmas

 

Jei jaučiate aštrų skausmą, kuris atsiranda staiga ir sustiprėja sėdint ar judant, tai gali būti trombuoto išorinio hemorojaus požymis.

Tai būklė, kai hemorojuje susidaro krešulys (trombas), todėl reikia skubios medicininės pagalbos. Krešuliui pašalinti dažnai reikia nedidelės procedūros, kuri žymiai sumažina skausmą.

 

 

Greitas augimas arba patinimas

 

Jei hemorojaus mazgas staiga padidėja, tampa kietas ir skausmingas, tai gali būti uždegimo, infekcijos ar trombozės požymis.

Savarankiškas gydymas šiuo atveju nerekomenduojamas, nes būklė gali pablogėti. Gydytojas įvertins, ar reikalingas medikamentinis ar chirurginis gydymas.

 

Pūlių nutekėjimas arba blogas kvapas

 

Tai galimos infekcijos aplink išangę srityje požymiai. Užkrėstas hemorojus gali sukelti abscesą, kuriam reikalingas drenažas ir gydymas antibiotikais.

Infekcijos ignoravimas šioje srityje gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant infekcijos plitimą į aplinkinius audinius.

 

Tuštinimosi pokyčiai

 

Jei pastebėjote staigų tuštinimosi įpročių pasikeitimą – pvz., kintamą vidurių užkietėjimą ir viduriavimą, nepilno ištuštinimo jausmą, svorio kritimą ar nuovargį – tai nėra būdinga vien hemorojui.

Neatidėliokite tyrimo, nes tokie simptomai gali užmaskuoti rimtesnę sveikatos problemą.

 

Pasikartojantis arba lėtinis hemorojus

 

Jei išorinis hemorojus atsiranda dažnai, nepaisant geros higienos ir gyvenimo būdo, tai yra signalas, kad laikas ieškoti profesionalaus įvertinimo.

 

5. Išorinio Hemorojaus Gydymas

 

Išorinio hemorojaus gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, problemos trukmės ir individualių paciento savybių. Tikslas yra sumažinti uždegimą, sumažinti skausmą ir užkirsti kelią pasikartojimui.

 

Metodai apima kelias pagrindines grupes: vietinį, sisteminį, minimaliai invazinį ir chirurginį.

 

1. Gydymas namuose

 

Lengvesnius išorinio hemorojaus atvejus dažnai galima išgydyti namuose, nereikalaujant vaistų ar medicininės intervencijos.

Daugiau apie skirtingus būdus skaitykite ČIA.

 

2. Vietinis gydymas

 

Šis gydymo būdas tiesiogiai veikia pažeistą vietą ir tinka lengvesniems ir vidutinio sunkumo atvejais.

 

• Kortikosteroidiniai kremai - mažina uždegimą ir niežėjimą, tačiau ilgai vartojant gali suplonėti odą (rekomenduojama juos naudoti trumpai);
• Lidokaino arba benzokaino preparatai - skausmą malšinantys vaistai, laikinai mažinantys skausmą ir deginimo pojūtį. Jie naudojami atsargiai, kad nesukeltų dirginimo;
• Natūralūs tepalai su Hamameliu, Kraujažolėmis, Medetkomis ar Alijošiumi - tinka esant švelnesniam uždegimui. Jie ramina odą ir skatina gijimą.

 

 

3. Sisteminis gydymas

 

Tai apima vaistus, kurie veikia visą kūną, o ne tik konkrečią sritį.

 

• Flebotropinės medžiagos (venotonikai) – stiprina venų sieneles, gerina kraujotaką ir mažina pasikartojimo riziką. Jie vartojami esant lėtiniam ir pasikartojančiam hemorojui;
• Skausmą malšinantys vaistai – geriami, kai skausmas stiprus. Tinka nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas), tačiau jų negalima vartoti ilgai be gydytojo priežiūros.

 

4. Minimaliai invazinės procedūros

 

Jei vietinės ir sisteminės priemonės yra neveiksmingos, gydytojas gali pasiūlyti nechirurgines procedūras, atliekamas ambulatoriškai:

 

• Trombektomija – nedidelė chirurginė procedūra, kurios metu pašalinamas kraujo krešulys iš trombuoto hemorojaus. Palengvėjimas atsiranda beveik iš karto;
• Injekcinė skleroterapija (rečiau išoriniam hemorojui) – suleidžiamas tirpalas, kuris „uždaro“ kraujagyslę. Dažniau vartojamas Vidinis Hemorojui gydyti, tačiau kai kuriais atvejais turi įtakos ir išoriniam;
• Infraraudonųjų spindulių arba lazerio koaguliacija – indai „užsandarinami“ naudojant šilumą, dėl ko sustabdomas kraujo tiekimas į hemorojų.

 

5. Chirurginis gydymas

 

Esant nuolatiniam, skausmingam ar dažnai pasikartojančiam išoriniam hemorojui, ypač jei jis trombuotas, svarstomas chirurginis pašalinimas.

 

• Hemorrhoidektomija - tai klasikinė chirurginė procedūra, skirta visiškai pašalinti hemorojus. Jis atliekamas taikant vietinę ar bendrąją nejautrą. Atsigavimo laikotarpis ilgesnis, bet rezultatai – ilgalaikiai;
• Lazerinė hemorrhoidoplastika – naujesnė, mažiau invazinė technika. Ji turi trumpesnį atsigavimo laikotarpį ir mažiau skausmo po procedūros.

 

 

6. Mitai ir faktai apie Išorinį Hemorojų

 

Yra daug klaidingų nuomonių apie išorinius hemorojus. Vieni – informacijos stokos, kiti – senų įsitikinimų padariniai.

 

Šiame skyriuje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius mitus ir palyginsime juos su faktais:

 

Mitas: Hemorojumi serga tik vyresni žmonės

Faktas: Hemorojus gali paveikti įvairaus amžiaus žmones

 

Nors hemorojus dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, juo gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, įskaitant jaunus suaugusiuosius ir net vaikus.

Rizikos veiksniai, tokie kaip vidurių užkietėjimas, netinkami mitybos įpročiai ir sėslus gyvenimo būdas, gali sukelti hemorojų nepriklausomai nuo amžiaus.

 

Mitas: Išorinis hemorojus visada kraujuoja

Faktas: Ne visi išoriniai hemorojus kraujuoja

 

Kraujavimas yra dažnas hemorojaus simptomas, tačiau ne visi išoriniai hemorojus kraujuoja. Kai kurie hemorojus sukelia tik skausmą, patinimą ir diskomfortą, be matomo kraujavimo.

Kraujavimas dažniausiai atsiranda sunkesniais atvejais arba plyšus hemorojui.

 

Mitas: Hemorojus visada reikalauja chirurginio gydymo

Faktas: Daugelį hemorojaus galima gydyti konservatyviais metodais

 

Ne visiems hemorojus reikia operacijos. Daugelį atvejų galima sėkmingai gydyti keičiant gyvenimo būdą, dietą, vietinį gydymą ir minimaliai invazines procedūras.

Chirurginis gydymas reikalingas tik sunkiais ar sudėtingais atvejais.

 

Mitas: Sėdėjimas ant šaltų paviršių sukelia hemorojų

Faktas: Nėra įrodymų, kad šalti paviršiai sukelia hemorojus

 

Pagrindinės hemorojaus priežastys yra susijusios su padidėjusiu spaudimu tiesiosios žarnos srityje, vidurių užkietėjimu, nėštumu ir paveldimais veiksniais.

Šalti paviršiai gali sukelti laikiną diskomfortą, tačiau jie nesukelia hemorojaus.

 

Mitas: Visus išangės skausmus sukelia hemorojus

Faktas: Išangės skausmą gali sukelti įvairios sąlygos

 

Išangės skausmas ne visada yra hemorojaus pasekmė. Kitos būklės, pvz., išangės įtrūkimai, abscesai, infekcijos ir net išangės vėžys, gali sukelti panašius simptomus.

Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl tikslios diagnozės ir tinkamo gydymo.

 

Mitas: Mankšta pablogina hemorojus

Faktas: Saikingas pratimas padeda išvengti hemorojaus ir jį valdyti

 

Vidutinis pratimas, pavyzdžiui, vaikščiojimas ir plaukimas, gali padėti pagerinti kraujotaką ir užkirsti kelią vidurių užkietėjimui, o tai sumažina hemorojaus riziką.

Sunkus fizinis krūvis, ypač svorio kilnojimas, gali pabloginti būklę, jei jis netinkamai atliekamas.

 

Mitas: Hemorojui gydyti pakanka vien mitybos pokyčių

Faktas: Mitybos pokyčiai yra svarbūs, tačiau dažnai reikia kitų metodų

 

Mitybos pokyčiai, tokie kaip skaidulų ir skysčių suvartojimo didinimas, yra svarbi hemorojaus profilaktikos ir gydymo dalis.

Tačiau daugeliu atvejų norint veiksmingai valdyti būklę reikia kitų metodų, pvz., vietinio gydymo, minimaliai invazinių procedūrų ar net operacijos.

 

7. Išvada

 

Nors išoriniai hemorojus nekelia pavojaus gyvybei, jie gali rimtai pakenkti kasdieniam gyvenimui. Kuo greičiau pašalinami simptomai, tuo lengvesnis ir greitesnis jų gydymas.

Geriausias būdas yra tinkamos mitybos, fizinio aktyvumo ir prireikus medicininės priežiūros derinys. Neatidėliokite pasikonsultuoti su specialistu, jei turite kokių nors abejonių – sveikata visada pirmoje vietoje.

 

ŠALTINIAI:

1. Мedicinenet: Hemorrhoids (Piles): What are the symptoms of hemorrhoids? (25.05.2024)
2. Healthline: Causes of Hemorrhoids and Tips for Prevention (25.05.2024)
3. Mayo Clinic: Hemorrhoids: Symptoms (25.05.2024)